Paaugau :)

Apie stiprias moteris

jos keliasi anksti rytais
ir verda kavą
jos tyliai šypsosi
dar miegantiems
jos vaikšto dideliais žingsniais
ir kalba kartais garsiai
o kartais garsiai tyli
bet visada žino
ir sako, ką galvoja
arba galvoja ką tyli
jos kartais būna nepagaunamos
nesuvaldomos
nesutramdomos
jos žino -- yra stiprios
net jei būna sudaigstytos ir
susiūtos
netirpstančiais siūlais
prie pilkų lietingų dienų
prie saulės
prie mezginiuotų užuolaidų
jos žino, kad viskas
užgyja
užgyja
jos stiprios moterys
dienose be kojų
ir apakusiose naktyse

jos stiprios moterys
kai neverkia kai klauso
kai ieško išėjimo iš savęs
kai sako kad myli
(net jei atsakymas būna tyla)
jos stiprios moterys
nes
nemėgsta analgino
ir geria beprotiškai juodą kavą
nes yra mirusios jau bent keturis kartus


nes jos stiprios
kai būna silpnos

(Dėkui KafeOlialia už leidimą rodyti nuostabias eiles)

Tylos. Mažo stebuklo. Viską pamiršti. Tikro draugo. Pokalbių apie viską ir nieką iki ryto. Ledų. Saulėlydžių nuo kopų. Atrasti save iš naujo. Paprastumo. Gerų akių. Lengvo vėjo. Drugelio sparnų. Boružių tako. Rasos lašų sidabrinėj žolėj. Laumžirgių.Muilo burbulų. Spanguolių. Stiprios kavos. Vėl rašyti. Išjausti. Džiaugtis smulkmenomis. Šampano burbuliukų taurėje.Šypsenos. Vaivorykštės. Levandų mėlynumo. Šokolado kartumo. Raudono vyno. Debesų plunksnų. Ranka rašytų laiškų. Pasakų. Vaikystės prisiminimų. Sniego vasarą. Stirnų pievoje prie miško. Žiogų dainos. Lakštingalų ankstyvą rytą. Žemuogių pievelės. Krentančių žvaigždžių. Bangų ošimo kriauklėje. Spalvotų sapnų.