Kalėdos...Kalėdos.
Už lango tyliai leidžiasi balti pūkai – snaigės. Krenta į ištiestus delnus, paliečia skruostus. Mandarinų kvapas primena namus, kvepiančią vaikystę, mažas ir dideles staigmenas. Gvazdikėliai, imbieriniai meduoliai, šokoladas. Kvepiančios Kalėdos. Draugai. Atsiminimai. Ko palinkėti tau? Įkvėpti žiemos. Nesustoti. Stebėtis. Juoktis. Širdimi kalbėti. Sielą išlaisvinti. Tikrumo neslėpti. Stiprybės, Kantrybės, Nuolankumo, Atlaidumo. Nepykti. Neteisti. Atleisti. Paleisti. Mylėti.
Linkiu šerkšno ir sniegenos prie tavo lango. Puraus sniego. Angelo sparnų, netikėtai atrastų. Atviros sielų draugystės. Kalėdinės gėlės burgundiško raudonumo. Eglutės žaisliukų. Vaikystės trupinėlio širdyje. Karšto garuojančio vyno. Draugų šurmulio. Netikėto svečio. Nelauktų, bet nuostabių laiškų, rašytų pažystamu braižu. Sustabdytų akimirkų.
Linkiu Tau pastebėti mažus dalykus, nes tik juose gimsta didieji stebuklai.
Su artėjančiom šventėm.
P.S. Kalėdos jau beveik ant nosies
