tris kartus paskaičiuota. gerdos kepurė "graži". važiavau namo, užkalbino garbanotas šveicaras. ir aš buvau pirmas žmogus, su kuriuo jis kalbėjosi atvažiavęs į LT. klausė autobusų. turėjo gražias pirštines ir neblogą humoro jausmą. paskui prie pat namų sutikau donatą, sako, čia jis gyvena netoliese. klausė ar einu iš turgelio, ne, sakau, iš tūso. sako, tu anksčiau budriūnuose gyvenai? sakau, nea, senamiestyje. o paskui paaiškėjo, kad jis manęs iš tikrųjų klausė, ar aš nepažįstu andriaus budriūno, kuris irgi čia kažkur netoli gyvena. paskui apipaišiau pusbrolio mašiną ir radau štai tokią linksmą grupę:
sapnavau, kad fotografuoju, o muilinė vis užsikerta, neprasisuka ir suveikia tik tada, kai jai "patinka" fotografuojamas vaizdas. o jų buvo du:
pirmas.
apleistų sandėlių kiemas. apsnigti kamazai. o tuose kamazuose - karstai ir paminklai.
antras.
apleista raudonų plytų siena. sninga. ant sienos rodo projekcijas, kaip jurevičius vaiposi.
2009-12-20nebelyja: manau šis sapnas reiškia artėjantį svarbų pasirinkimą, tik tu jį per vėlai susapnavai, nes jurevičius net spėjo pačiam sapne nusivaipyt. dar manau kad neribotas tavo profilio gylis, net nesirįžtu ten rašyt, kaip žemai. ku!
2009-12-20kva: aš tai nenoriu interpretuoti sapnų, nes bijau, kad imsiu viską ir pasakysiu. na, žinai, visi atsakymai yra viduje, tik reikia juos įvardinti. o profilio šulinys pilnas dviejų ar trijų metų nesąmonių - labai linksma paskaityti! :D
rykliadantis žmogus su kauke. penkis kartus teistas, šeštąjį - sūrio pyrago gavęs. gražus, nenuodingas, neperpirktas ir nenukainotas. rykliadantis raktų prisirijęs tupi užrakintuose rūmuose ir klausosi pelių raudojimo. lyg vandens į burną prisipylęs gargaliuoja kažką į telefono ragelį. redial redial su romu ant stillinės dugno. reikia rykliadančiui žmogui išgerti, reikia kasvakar išgerti tai to, tai ano, tai kokteilinio. gurgia rykliadančio pilvas gražias melodijas, taip derančias prie raudančių pelių choro. teliuškuojasi rykliadančio žmogaus pilvelyje praryti raktai, išgertas romas ir apvirškintas sūrio pyragas. redial redial, kaip gražu.
...
(po vienos taurės vyno ir puodukų arbatos)
parvežkite iš marijampolės gėlių vazonėlių, karablių ir suknelių iš kasečių juostos. eisim su draugėmis į karnavalą ir paišysime ūsus savo rankinukams. paskui rukysime už aštunto nuo mokyklos kampo. vieni vienokie, kiti kitokie. išsiburk.
...
ir tu stovi ant kalnelio. ir aš stoviu ant kalnelio. ir tu groji savo nematoma gitara, ir aš groju tavo nematoma gitara. ir aš nuotykis, ir tu nuotykis. ir tu, ir aš. ant kalnelio dar auga didelis apsiverkęs svogūnas. vakarais, maždaug aštuonios minutės po vienuoliktos, jis purena savo lukštus ir ruošiasi daugiasliuoksniškai svogūniškam sapnui. dažniausiai tas svagūnas sapnuoja prie jo pasilenkusią močiutę. sapnuoja jos kraujagyslėmis puoštas šlaunis ir dailius vintažinius triusikaičius. apie tuos triusikaičius svogūnas paskui sapnavo dar ir kitą sapną. buvo žiema. močiutė išėjo į lauką nusidžiauti savo triusikaičių, bet jų nebuvo. supyko labai ant kaimyno genadijaus, matyt bus juos nukabinęs ir iškeitęs į alaus pūslę. o kai pavasarį nutirpo sniegas, močiutė rado savo triusikaičius kaip tik ties ta vieta, kur kažkada kyburiavo skalbinių virvė. sakau "kažkada", nes tą virvę nutraukė per gausiai ant jos nutūpę geniai su zylėmis.
dedu citrinos, medaus ir cinamono, truputį česnako ir ir džiovintų ramunėlių, čiobrelių, kelis lašus pikio, nerandu almodovaro kikos tyliai parsipūsti, srebiu arbatą be skonio, nes permuša medus, citrina ir česnakai. nuoširdžiai sakau, permuša tą skonį. o taip norėtųsi normalios, nepermuštos arbatos. tokios, kurią gavau prieš metus kalėdoms, o kai išgėriau, išnaršiau visas pardes, bet nieko. net pasisodinusi į elektros kėdę dovanos teikėją ir sužinojusi, kur ieškoti, vis tiek neradau. o paskui sužinojau, kad ją atseit pardavinėja tik coffee inne. na ir gerai, kaip tik einu dabar ir išgersiu.
semiu žirnius iš sriubos ir kapstausi straipsnyje apie berlyną. rodos, apsivalgiau kaip koks riebaluotas pūzras - bėga nei vanduo, nei aliejus (kaip pas aurą ir kitus demonus). ir nežinai, mažas, kultūrinių dešrų ir viniotinių privalgęs, žmogau, nuo kurios skrandžio pusės atryti. tiesą sakant, jau prirašiau visą wordo puslapį - daugiau negu nieko, bet nieko daugiau. dabar tik čiupinėju tą popieriaus lapą riebaluotais pirštais ir nesiunčiu draugams parvežtų atvirukų, nes tiesiog GAILA, noriu visus juos pasilikti sau. bet kai kuo galiu pasidalint. tai mano naujasis draugas (tik gaila, kad jau miręs man dar negimus, o jei būtų gyvas - turbūt su manim nedraugautų), - herbert tobias. nekalbant apie jo lytinę orientaciją, tai smarkiai išplėčiau akis, pamačiusi visus herberto erotinius vyrų aktus - meskit į mane policininko kepurę, bet kol kas neradau geriau nufotografuoto vyriško kūno. o jeigu mokėčiau, tai dar susikiščiau du pirštus į burną ir smarkiai švilptelčiau. čia tai, kas dera, o daugiau susiraskite patys:
