prieš prasidedant pavasariui kino, užsibaigė moterų filmai šeršėliafam. aplankiau šešetą, kurie, tikiu, kino teatruose dar ne kartą bus rodomi ar bent vaidensis internetinėse siuntyklose. tad štai kam skiriu aplodismentus, o kam vos kelis pliaukštelėjimus. kadangi buvau tvarkingai atlikusi namų darbus (treileriai, aprašymai, atsiliepimai, imdb) nebuvo tokių filmų, kurių nesinorėtų žiūrėti iki galo.
„paskui saulę ir ožkas” - tikra ir teigiama lietuviška dokumentika apie nuoširdžius sūrininkus atidarė visą šeršėliafam festivalį. režisierė giedrė žickytė labai žaviai šypsojosi ir įvardino bene puse susirinkusios salės, skirdama visokiausio plauko padėkas. filmo įspūdį ITIN sustiprino po peržiūros vykę ožkos pieno sūrių ragavimai, kurie kažin ar bus organizuojami kino pavasario metu, nors šis filmas ir įtrauktas į šiųmetinį repertuarą. tad eiti gal ir nesiūlau, bet pasižiūrėti prie progos – kodėl gi ne.
„tėve mūsų, kuris esi medyje“ – taip išverstas julie bertucelli filmo „the tree“ pavadinimas. ši drama gavo daugiausiai šeršėliafam žiūrovų simpatijų. nesistebiu. paprastai juk ir būna, kad kontraversiški dalykai vienų mėgstami, kitų keikiami, tad bendras vertinimas neutralizuojasi, o vidutiniokai nejučiom susirenka po vieną kitą simpatijos baliuką ir išsiveržia priekin. turbūt taip ir su šiuo medžiu atsitiko. man filmas pasirodė saugiai vidutinis, bet ištikimiems charlottes gainsbourg, didelių gražių medžių ir aktorių, dar nesulaukusių nė dešimties metų, fanams gal patiks!
treileris - http://www.youtube.com/watch?v=bB-pUrRPFvQ
„žigola“ – dar vienas festivalio laimėtojas. šįkart konkursinės programos, kurios vertintojai buvo trys vyrai – kino kritikas r. maskoliūnas, (vieno filmo?) režisierius m. sargsyan ir ispanijos karalystės ambasados atstovas m. h. gamallo. man irgi patiko! nors buvo labiau teatras, nei kinas su dailiom 6-to paryžiaus dešimtmečio dekoracijom ir kostiumais, teatriniais, bet juokingais dialogais bei povyzom. pagrindinė filmo herojė turbūt labiausiai atspindėjo šeršėliafam šūkį – IŠ JOS GALI TIKĖTIS VISKO, net ir vyro.
imdb - http://www.imdb.com/title/tt1236250/
„beveik kino žvaigždė“ – apie seksualią ir visai taiklius juokelius mėtančią paauglę ir kitus žvaigždėtos amerikos kompleksą turinčius herojus, kurie arba vis dar trokšta būti įžymybėm, arba jau gailisi praleidę savo šansą. lyg koks amerikoniškas paauglių filmas, išversta skūra. visai nieko.
treileris - http://www.youtube.com/watch?v=7Qq7ph4FwCc&feature=related
„belvilis – tokijas“ – sudomino aprašymu. turėjo būti istorija apie besilaukiančią mari, kurią palieka vyras, tad ji įsidarbina kino teatre, rodančiame senus holivudinius filmus. o iš tiesų, tiek kino teatras, tiek mažas prancūziškas ir knygų pilnas herojų butelis, tiek vyro profesija – kino kritikas buvo tik pseudo meniškas kontekstas visai standartinei ir niekuo neįdomiai meilės istorijai.
imdb - http://www.imdb.com/title/tt1784361/
„mano karalaitė karo“ – puikiausias filmas, kokį tik pamačiau. apie 8-to dešimtmečio amsterdamo skvoterius ir jau tada vykusius karus su tikraisiais namų savininkais bei policija. istorija pasakojama dešimtmetės karo akimis - kaip ji įstabiai vaidina! o rusiško gražumo karo mamos krūtys vis dar karts nuo karto išnyra man prieš akis. kaip ir kiti apgalvotai nufilmuoti kadrai. visos mano rekomendacijos!
p.s. plakatų idėjas kartu su migle į ausį pašnabdždėjom rūtai jankauskaitei, kuri štai šitaip va ir va kaip viską nufotografavo. gražumėlis, ar ne?
