saulėta pieva bėga pas vasarą
pilnatis ateina mintis pakaria
noriu raudonų batų noriu lauko aguonos
mano akys iš skausmo raudonos raudonos
myli tiu mane
gal esam sapne prašau iš čia eime
noriu ir aš rožinės pūstos ligi kelių suknelės
bet noriu kad būtų ilgomis rankovėmis
noriu ne nuogų rankų
noriu ne tuščių rankų
noriu tavo rankų su gėle
bet tuščiomis rankomis lengviau eit
spėsim į gimtadienį
noriu su dviem varškinėm bandelėm pas tave į svečius
padarysi arbatos
noriu raudonų batų
ir eit su tavim pasivaikščiot

nieko naujo tik vis tos pačios akys
akių skurdas smurtas
nenoriu būti išdurta
noriu gyvenimo noriu daug gėlių
tik tyliu
noriu būt tau graži ir kad mylėtum ir gerbtum
noriu išgyt pamaži nuo verksmo ir nebeverkti
noriu tylos apie savo gyvenimą
noriu bliuskutės sju rože
noriu knygos didelio tiražo
noriu namą pati pasistatyt gražų
moriu rožės prie namo
noriu kad mama nežiūrėtų į mane iš didelių panoramų
noriu aukso gramo
noriu rožės nuo tavęs

nieko naujo kur eiti
nėra kur pareiti
nėra kam suteikti
skridimo greitį
noriu daug gėlių
gražių gėlių su tavim tik tyliu
raudonais batais einu ir verkiu
noriu geresnio mobiliako
noriu į rožių sodą tako
norėčiau prie sraunaus upelio
sugaut už uodegėlės pelę
noriu gražių madų
kur einu ten sunku
nesupranti mano stiliaus
aš tavęs tada nemyliu
visi skriaudžia aš tyliu
... jau aš eit nebegaliu

noriu namų noriu gėlių ant palangių
tiktai verkiu verkiu ir tyliu
žiūriu į dangų
noriu gyvenimo paprasto gyvenimo
noriu klausytis upelio srovenimo
minčių čiurlenimo ir čirenimo
bijau naktų jos visos ne sykiu
noriu žaist madom
su suknelėm naujom aš derinsiu
o tiu renkis noriu kad užsirištum skarelę ant kaklo
noriu gėlelių tako ir namų šaunių
tai žaidžiam madom
štai vilkis south park bliuskutę
ir šitą džinsinį įplyšusį sijoną
o ant viršaus švarkas
o ant galvos skara užspaustu trikampėliu
myliu madą myliu gėles
noriu gėlių už šitą derinį

...gal aš paukščiukas
tik labai jau spalvotas kaip tapybos darbas
tokie mano tapybos darbai persiliejusiom spalvom
noriu būti tavo spalva
žvelk į mane
ATE
noriu gerų gražių spalvų
tavo akim bespalvėm tikiu
o norėčiau matyt kad tavo, paukščiuk,
akys rožinės
kaip manio megztukas pati mezgiau
ei tyliau
o kodėl negaliu pasakyti apie megztuką
siūlas nutrūko
mintys nurūko
noriu degtuko
lyg žvakei
savo mintims