noriu namų kur išeinu
noriu tikrų gerų draugų
noriu to kad namas nebūtų tuščias nuo išdalintų daiktų
noriu geros jausenos noriu ramybės
noriu suknelės vietoj džinsų
noriu dainelės kuri primintų
noriu visada raudonais batais žingsniuodama svajoti
noriu kad nereikėtų iš nervų dainuoti
bijau ... bijau gyvenimo ir tavęs
ėjau... raudonais batais šlifuoju gatves
noriu tikrų jausmų man tik tikrai skaudu
noriu būti laputė noriu pagudraut truputį
noriu būti tavo mergelė
oi širdį gelia

oi noriu gražios pūstos iki kelių rožinės suknelės
noriu gerų namų namelių
noriu artimos sieliūkštės
noriu tavo [ir savo] būti
noriu daug gyvenimo
tipkenimo raudonais batais
noriu būt žvali raudonuose batuose o ne gniuždoma
ir dar-ko-ma nenoriu būt tarkos subarstyta
į sriubą
mėgstu sausą sriubą be vandens
tik šiaip makaronus suvalgyt
noriu būt pilnavertė ir
pilna minčių tikiu savo stiliu[mi]
noriu būt išdidi ir kilni su rožine suknele
raudoni batai reiškia laisvę

noriu namo nuosavo namo
vasaromis auginčiau rožes tau dovanočiau
nebėgčiau nuo tavęs
noriu gerų artimųjų
o ar būna rožių be dygliukų
noriu pamatyti triukų
noriu raudonų batų noriu raudonos suknelės
noriu namo su rožių krūmu
tokio kurį galėčiau vadinti namais
nenoriu kad mama liepinėtų eiti laukais
ji visai tik darko mano plaukus liepdama daug šukuotis
noriu namų gerų namų
geros mamos gero tečio
noriu gerų draugų mokykloj
kurie neskleistų nebūtų apkalbų
o vasarą noriu gėlių pievos
ir v ė j o

... nieko nežinau tik tavas akis matau
noriu rožė dovanoti tau
tyliai einu batais raudonais
tyliai sako mama eitumei laukais
nieko nežinau apie tave o taip ilgu
veriam akimirkas ant atskirų smilgų
noriu gražia suknele apsivilkt
noriu ateit pas tave nenuvilt
noriu gėlių pievos bent jau pienių pievos
pavasaris
mėnulis pasikaria
ar traukiniai link tavęs tebevažiuoja
ar atvažiuotum pas mane vėl traukiniu
noriu kelių
gerų kelių vedančių pas tave
bet jau eit negaliu
kai tik šlifuoju gatves lyja

noriu gėlės noriu iš tavęs rožės
papildytum savo grožį
ir aš būčiau pasipuošus
noriu laiko tobulam gyvenimui
širdutės tiksenimui krauju raudoni batai
ir kruvinos kojos
tik laukiam rytojaus
noriu pamoti tau ant kranto beišplaukiančiam
noriu kriauklyčių karolių
noriu gėlės noriu skęst su tavim gėlių pievoj
oi kaip viskas lieva
noriu tik gyvenimo
srovenimo tiksenimo ėjimo
raudoni batai brūzga styga nutrūko
siela nurūko