Philippe Halsman gimė 1906 m. gegužės 2 d. Rygoje, žydų stomatologo ir mokytojos šeimoje. Išsilavinimą jis įgijo Drezdeno universitete, kur studijavo elektrotechniką.
Albert’o Einstein’o portretas, P. Halsman, 1947 m.Alfred’o Hitchcock’o portretas, P. Halsman, 1962 m.Salvador Dalí portretas, „In Voluptas Mors”, P. Halsman,1951 m.Jean’o Cocteau portretas su aktore Ricki Somair šokėju Leo Coleman, P. Halsman, 1949 m.
1928 m. rugsėjį, Philippe su savo tėvu Morduch Halsman'u išsiruošė į Austrijos Alpes. Šios išvykos metu, Philippe tėvas nukrito nuo aukšto skardžio ir nuo sunkių galvos sužalojimų mirė. Šio įvykio liudininkų nebuvo ir nors šio nutikimo aplinkybės niekada nebuvo iki galo išaiškintos, Philippe Halsman'as buvo nuteistas kalėti už tėvažudystę. Iš kalėjimo jis buvo paleistas praėjus ketveriems metams su sąlyga, kad išvyks iš Austrijos ir niekada į ją nebegrįš.
Išvykęs iš Austrijos Halsman'as patraukė į Prancūziją, kur pradėjo fotografo, karjerą publikuodamas savo nuotraukas žurnaluose „Vogue”, „Vu” ir „Voilà”. Netrukus, savo ryškių, stambaus plano portretų, kurie stipriai išsiskyrė iš tuo metu dominuojančių paplaukusių, minkštų portretų, dėka jis užsitarnavo vieno geriausių Prancūzijos portretistų reputaciją. Kai Prancūzija buvo okupuota, iš Paryžiaus jis pasitraukė į Marselį, o 1940 m. rudenį, su Halsman’ų šeimos draugo Albert’o Einstein’o, kuris padėjo Philippe’ui gauti JAV vizą, pagalba iš Prancūzijos jis išvyksta į Ameriką.
Amerikoje sėkmė ir pripažinimas Philippe Halsman’ą aplanko po to kai jis susipažįsta su modeliu Constance Ford, kuri sutiko jam pozuoti už nuotraukas jos portfolio. Kai Halsman’as parodė Ford nuotrauką, kur ji nufotografuota prie Amerikos vėliavos, kosmetikos firmai „Elizabeth Arden”, ji ją panaudojo savo nacionalinėje lūpų dažų kampanijoje „Vicory Red".
1941 m. Halsman’as susipažįsta su Salvador’u Dalí, o1942 m. pradeda dirbti žurnale „Life” kur fotografuoja madas. Pirmasis „Life” žurnalo viršelis su P. Halsman’o nuotrauka buvo jo darbas kur modelis dėvi Lilly Daché skrybėlaitę. Vėliau daug jo darbų puikavosi ant „Life” žurnalo viršelių.
1948 m. darbo „Dali Atomicus” fotografavimas truko virš penkių valandų ir buvo padaryti 28 bandymai. Halsman’as skaičiuodavo ir kai jis pasakydavo „keturi” - Salvador’as Dalí pašokdavo į orą, trys asistentai mesdavo kates, ketvirtas asistentas iš kibiro šliūkštelėdavo vandens, o Halsman’o žmona laikydavo iškėlusi kėdę kol P. Halsman’as fotografuodavo.
Bendradarbiaudamas su siurrealizmo genijumi Salvador’u Dalí, Halsman’as sukūrė išties puikių darbų. 1945 metais menininkai išleidžia savo bendradarbiavimo vaisių rinkinį „Dali ūsai”, su 36-is išskirtinų, vizitine Dalí kortele tapusių, ūsų nuotraukomis.
Dar vienas puikaus dailininko ir fotografo bendradarbiavimo pavyzdys yra siurrealistinis Dalí portretas „In Voluptas Mors” - Salvador’o Dalí portretas prie didelės kaukolės, kuri buvo „padaryta” iš septynių nuogų modelių. P. Halsman’as užtruko tris valandas, kol surikiavo šį tableau vivant taip, kaip buvo nubraižyta Dalí schemoje. „In Voluptas Mors” fragmento versija buvo panaudota filmų „Avinėlių tylėjimas” ir „Nusileidimas” plakatuose.
1945 m. Philippe Halsman’as išrenkamas pirmuoju, tik ką susikūrusios, Amerikos žurnalų fotografų bendruomenės prezidentu.
1947 m. jis sukuria vieną žinomiausią iš savo liūdno Alebrt’o Einstein’o portretų. Šios fotosesijos metu mokslininkas pasakojo kaip jis apgailestauja dėl savo vaidmens JAV atominės bombos panaudojime. Vėliau, 1966 m., ši nuotrauka būna panaudota JAV pašto ženkle, o 1999 m. kai „Time” paskelbė A. Einstein’ą „Amžiaus žmogumi” ir ant „Time” žurnalo viršelio.
1951 m. NBC pasamdė Halsman’ą nufotografuoti populiarius to meto humoristus. Fotografuodamas daugelį aktorių jų pasirodymų metu Halsman’as juos įamžindavo pašokusius nuo žemės ir tai vėliau jį įkvėpė visai serijai darbų, kur fotografuojamos įžymybės būdavo pašokusios nuo žemės. Halsman’o nuotraukose, kur jis fotografuoja pašokusius žmones, galime atpažinti Fordo šeimą, Windzoro kunigaikštį ir kunigaikštienę, Marilyn Monroe, María Félix ir 37-ąjį Amerikos prezidentą Richard’ą Nixon’ą. Halsmanas sakė „Kai jūs paprašote žmogaus pašokti, beveik visas jo dėmesys būna sutelktas į šuolį, kaukė nukrenta ir prieš jus atsiranda tikras žmogaus veidas”. Vėliau fotografas net išvystė tam tikrą šuolio fotografijoje filosofiją, kurią pavadino „šuoliologija” (jumpology) ir 1959 m. ją aprašė savo knygoje „Šuolių knyga” (Jump Book) iliustruodamas 178 šokinėjančių įžymybių nuotraukomis.
1961 m. savo knygoje „Halsman’as apie fotografinių idėjų kūrimą” aptaria būdus ir šešias taisykles, kuriais vadovaudamiesi fotografai gali sukurti neįprastas nuotraukas.
Halsman’o portfolio yra visa eilė žymių žmonių portretų: Alfred’as Hitchcock’as, Judy Garland, Winston Churchill’is, Marilyn Monroe, Dorothy Dandridge, Pablo Picasso, John F. Kennedy’is, Fordo’as, Windzoro kunigaikštis ir kunigaikštienė, María Félix, Richard’as Nixon’as, Woody Allen’as, Albert’as Einstein’as, Vladimir’as Nabokov’as, Robert’as Oppenheimer’is, Salvador’as Dalí, Jean’as Cocteau … Daugelis Halsman’o darytų šių žmonių portretų buvo atspausdinti ant „Life” žurnalo viršelių.
1958 m. „Popular Photography” Halsman’ą pamini tarp dešimties geriausių pasaulio fotografų.
Visas sias fotografijas teko matyti xx amziaus fotografija , kurios saugomos Liudviko muziejuje Kiolne . Dekui R. Blavasciunui , kad taip isamiai aprase apie siu fotografiju autoriu ... labai idomu
