Beturistaudamas link "Спас на Крови" užklydau į suvenyrų turgelį. Prekių asortimentas gan įprastas - kas kiniškus plastmasiukus parduoda, kas matrioškas, o kas senus ženkliukus. Iš viso šio margalyno tuoj pat išsiskyrė vienas prekeivis - Valentinas Simankovas, jis čia pardavinėjo savo fotografijas. Į jų vartymą pasinėriau ne drąsiai, pirma bijojau, kad bus velniškai brangu, kaip ir priklauso tokiam didmieščiui, antra - saldžios dvigubos ekspozicijos su laumžirgiais ir dukrelės veidu nuteikinėjo skeptiškai. Tačiau negalėjau atsispirti klasikiniu būdu spausdintom nuotraukom paklijuotoms ant knygų viršelių. Už nuotraukas norėjo visai nebrangiai, 150 rublių už mažą nuotraukėlę, jei perki daugiau nei tris, po 100 (maždaug tiek ten kainuoja "Шаурма", arba mūsiškai - kebabas). Netrukus aptikau kelias įdomias nuotraukas, užkalbino ir pats autorius. Labai malonus žmogus, greit radome bendrą kalbą. Net nepastebėjau, kaip laikas prabėgo, rankose susikaupė ~10 nuotraukėlių, o savo tikslo taip ir nespėjau aplanktyi. Tai buvo geriausias šios kelionės atradimas. Štai keletas pono Valentino nuotraukų (daugiau galima rasti jo svetainėje: www.simankoff.ru).