Ponas Kituškauskas

vaidūsiai turėtų visai patikti, juk patinka, ar ne? ;)

kol jūsų prošvaiste smaukiau žemyn - tol visai užtemo. labai ilgas kadras!

mozės medis

Nagi pakelkite šią foto iš pelkės bent į kūdrą, nepadoru

skambinkite į jaunimo liniją, padės.

rope2014

as megstu i kojas. stengiuosi painiotis po jomis.

Aš ne Garinis. Aš - Kituškauskas.

Idėja yra paprasta: pridengti rūbeliu tą vietą, kur pilve perpjautas brūkšnys ir siūlais užsiūta. Katinėlis mielai sau siūlelius išsilaižytų ir žarnokus iš pilvo ištampytų, todėl ir rengiamas yra rožiniais kalinio drabužiais.

Man patinka. Primena visą ciklą naktinį: http://www.frankrelle.com/#s=0&mi=1&pt=0&pi=1&p=-1&a=0&at=0

Baigiu priprasti, kad žmonės tiesiog be jokio padorumo talpina tokias vulgarias mišrūnų nuotraukas. Tokius reikėtų slėpti nuo žmonių, o ne viešumoje demonstruotis..

O čia jau panašiau į tikrovę: atsiskleidžia vienas iš tikrųjų mūsų veidų. Neblogai.

Gomuriui mielas vaizdas - atrodo, čia pat nuo ekrano nukrapštysiu bent vieną, ir bus mano.

Puiki nuotrauka išreiškianti kačių gyvenimo veidrodinę (apverstą) dramą. Katė linksma lekioja laisvėje, vaikas įkalintas kambaryje. O, kad taip būtų ir gyvenime, kaip nuotraukose!

Matau, kačių fotografijos tokios pat populiarios, kaip ir žmonių - dėl to tikrai smagu. O, vienok, ši dar ir gana neprasta.

Sakyčiau, neblogas pavaizdavimo būdas, kuriame išreiškiama bent šiokia tokia represija mišrūno atžvilgiu. Nepakenčiu, kai jie laksto palaidi, savo kvailais nevalingais lojimais gąsdinantys aplinkinius. Tikras nekultūringumo pavyzdys ant pavadėlio. Būtų dar daugiau ekspresijos, jeigu tai būtų serija: mišrūnas ant lenciūgo, mišrūnas narve ir galų gale, kulminacija, ponai ir ponos: mišrūnas sustingęs sarkofage.

Nieko nėra labiau žeminančio, kaip katę pavadinti paukščiu, pavyzdžiui, zyle. Juk nenorėtumėte, kad jūsų vaikas vadintųsi pusryčiais, tarkime "Sūriu" arba "Jautienos kocerva" ? Deja, mūsų visuomenėje tokie ydingi papročiai tebėra madingi... Dėl to atsisakau vertinti nuotrauką.

Atleiskite, "Sergėjui" ne "Segėjui". Letenos sunkiai šiandien dirba.

Mano tiesmuka prigimtis neleidžia nutylėti pastebėjimo, jog jokios žiemos pasakos čia nėra. Žiemos pasaka, kiek jos teko matyti pro langą sėdint ant radiatoriaus, yra susijusi su sniego kalnais, balta spalva, šerkšnuotais medžiais arba šalčio raižiniais ant lango, o šioji prastai nupaveiksluota purvynė tikrai ne žiemos pasaka. Greičiau jau kuri nors Hoffmano.

Ačiū ponui Segėjui už "patiko", man taip pat kai kas patiko - jūsų pavardė - gal todėl, kad, kol dar nebuvau atskirtas nuo mamos, turėjau sesutę, kurią žmonės vadindavo "Mažke".

Manau, tokių nuotraukų čia neturėtų būti. Jeigu jau auginate tuos baisius mišrūnus, tai auginkite, bet bent nesiviešinkite...

Spaudžiu leteną gentainiui, kad sugeba išlikti ramus, kai įamžinamas jo apsimestinis mielumas, nė kiek nesusierzinant. Tai labai gera savybė, padės jam ateityje.

tikrai skanūs pietūs

Katino prigimtis atrodyti mielu, nes jam tai naudinga. O visi tie komentarai apie kačių plikinimą atrodo brutalūs ir žeidžia mano, kaip sąmoningo padaro, dvasią.

Pamačius šias nuotraukas pasidarė liūdna. Tačiau nežinau dėl ko. Ar iš to gyvuliško solidarumo ir atjautos patiriant neteisybę būti traktuojamam kaip žemesnės rasės padarui nei žmogus, būti niekinamam ir uždaromam narvuose; ar dėl to, kad tie triušiai atrodo išties skaniai, ir jie toli nuo manęs, o triušiena manęs nevaišino niekas jau labai seniai.

Akivaizdu, kad jūs nė iš tolo nesate matęs nei katės, nei padorių jos namų. Tik mūsų supuvusioje visuomenėje, kur katės yra diskriminuojamos, gali atsirasti žmonių, aukštesnės prigimties primatais save laikančių gyvūnų, galvojančių, kad katės gali gyventi kažkokiuose šiukšlynuose. Eikite ir patys ten gyvenkite, o ne gilinkite ir taip visuomenėje įsisenėjusius klaidingus ydingus stereotipus. Vakarų šalyse jau seniai niekas apie kates taip nekalba, suvokia, jog tai tebuvo ilgai ir negailestingai istorijoje vyravusi klaidinga nuostata, o Lietuvoje... kaip prieš šimtą metų, taip ir dabar..

Puikus peizažas su arkliu. Kadaise pažinojau vieną guvų arklį, kai dar buvau labai jaunas, ir šeimininkas leisdavo man palakstyti lauke, nes gyvenome ne mieste. Aš mėgdavau atsinešti kokią zylę iki ganyklų ir ramiai įsitaisęs tarp smilgų ją sugraužti. Arklys viską matydavo, bet nieko man nesakydavo, jis buvo tarsi tylusis mano sąjungininkas. Mes niekada nesikalbėjome, bet vienas kitą puikiai supratome iš žvilgsnių.

bjaurus mišrūnas, kodėl čia nėra N18 ar kažkiokio kito perspėjamo ženklo? Tokių mišrūnų privisęs pilnas svietas, kurie neturi jokio padorumo, gracijos, ir nė vieno protingo sakinio iš jų neišgirsi, tik padlaižūniškai prisitaikėliškus džiūgavimus, išvydus šeimininką.

Nepatikėsite: kai skraido, atrodo tokie didingi. Bet kokie jie sutrikę ir buki atrodo, kai ramiai sau lesinėja trupinius iš miesto šiukšlynų, o aš, užklupęs juos netikėtai šoku ant sprando - visas orumas tada kažkur pradingsta.

Oho. Visada svajojau ką nors panašaus sutikti... Tikiuosi, tai dar nutiks.

Baltos katės - grožio etalonas. Kur gi ne. Subtilesnio skonio ponaitis tikrai atsilaikys tokiam Disnėjau peršamam įvaizdžiui ir pamils ką nors individualesnio. Tarkime - paprastą rainą gatvės katytę - gerai pažiūrėję, pamatysite, kiek daug jos paparastume subtilumo, o elgsenoje - kilnumo.

Vijūnuose labai daug omegos3. Tačiau ašakos baisiai dažnai stringa gerklėje.

Kuo jūs šeriate savo katę? Kailis atrodo purus, tačiau išsausėjęs.

bet jeigu nebūtų šakelės, nebūtų apie ką komentuoti :)
ačiū!