Tai buvo giedro dangaus pasiilgusios akys
Tai buvo vėlgi naktis be mažiausios vilties ir žvaigždžių
Ir aš taip troškau matyti tamsoj kaip šikšnosparniai mato
Man taip reikėjo išgirsti balsus išmintingų žmonių.
Tai buvo mano agonijoj virpančios rankos
Jos troško liesti tą šviesą kur sklido iš tavo akių
Tai buvo niekad nepasiektas niekam nežinomas krantas
Tai buvo tūkstančiai žodžių į tylą tik neištartų
Tik niekada man meilės nebus per daug ...
FOJE