“Sometimes I’m thinking of men. Other times I’m thinking of some man in particular. It’s easier to look sexy when you’re thinking of some man in particular. As for my mouth being open all the time, I even sleep with it open. I knew, because it’s open when I wake up. I never consciously think of my mouth but I do consciously think of what I’m thinking. M. Monroe
"O svarbiausia – sužinojau, kad, norėdamas būti laimingas, turi būti buvęs labai nelaimingas. Jei neišėjai skausmo mokyklos, laimė nebus patvari. Trejus metus trunka ta meilė, kuri nekopė į kalnus ir nepuolė į dugną, ta, kuri nukrito tiesiai iš dangaus. Meilė tęsiasi tik tada, kai abu žino jos kainą, ir geriau ją sumokėti iš anksto, kitaip rizikuoji apmokėt sąskaitą, kai jau per vėlu. Mes nebuvom pasiruošę laimei, nes nepripratę prie nelaimės. Užaugom išpažindami komforto religiją. Reikia žinoti, kas esi ir ką myli. Reikia subręsti, kad išgyventum nebrandžią istoriją." [Frédéric Beigbeder; Meilė trunka trejus metus.)
As Demonu Dukte esu
Mano sieloje pragaras gyvena
Bet vistiek as dar tikiu
Kad Meile viduje rusena
Tik nera drasuoliu zemeje tokiu
Kurie ryztus mano Ugni isbandyti
Isklausius daugybe ivairiu kalbu
Jiems mela paprasciau tiesa laikyti
Bijo zmones prasideti su dvasia
Kuri gyvena nesuprantamam Hade
Nepripazins jie manes sau lygia
Nes nemoku gyvent atviram mele
Nekes jie manes amzinai
Nes mano ugnis dega sviesiau
Apdegusi Siela nori myleti labai
Ir turi teisiu i tai daugiau
I velniukes sirdi Tu dabar ziuri
I tai kas slepias po sarvais
Gal Tu drasos ir savo proto dar turi?
Ateik, tikek manim - ne svetimais
Parodysiu tau raganu meiles soki
Kiek turi gerio paslapciu pikti darbai
ir kaip atstumtieji karstai myleti nori
Ne viskas paprasta, kaip tu manei
Ateik, atskleisiu tau Demones skaistybe
Karsta, bet tyra, kuria galima amzinai tiketi
Tik parodyk vyriska svelnuma ir stiprybe
Ir pamatysi kaip sventai pekloj tave myles
As Demonu Dukte esu
Mano sieloje pragaras gyvena
Bet as vistiek labai tikiu
Kad tava Sirdis mane supranta
Mano Meile nemirsta, tik pereina is vieno buvio i kita. Tarsi nesenkanti upes tekme banguoja, raizgosi, prislopsta, vinguoja arba savo stipria versme nugriauna kelyje pasitaikancias kliutis,
ji juda tolyn i marias, vandenyna - isnyksta krantai, dingsta tabu-visiskai pasineriu i begalybe.
Tikrosios Meiles nereikejo pasirodo ieskoti-ji visada buvo greta. Manyje. Tiesiog viena diena atsiskleide. Dekinga tiems, kurie pazadino mano jausmus ir leido pazinti sava tikraja prigimti.
Skirta mano Pirmajai Meilei atminti. Ir geriausiam Draugui - tikrajai Meilei. Ir didziajai Aistrai ;)
