IV
Kol Tu miegi, aš piršto galiuku piešiu širdeles vidinėje Tavo šlaunies pusėje.
Kad suprasti kaip gera tai yra reikia pamilti kaip pamilsta mano akys.
Reikia pajausti kaip tai daro mano širdis.
Ir suvirpėti lyg lapeliui kai ji užeina kambarin.
O tos akimirkos kai jaučiu jos kvapą.
Atrodo jis sustingęs mano venose ir kvėpavimo takuose.
Niekada iš ten nepasitrauks.
O tai galų gale džiugina.
Aš parašysiu Tau laišką.
Prieš eidama į parduotuvę ar į darbą atsisveikinsiu lyg tai butų paskutinė akimirka kartu.
Išmoksiu piešti ir nupiešiu Tau meilę.
Padarysiu Tau arbatos su citrina, be cukraus.
Iškeisiu save į Tave.
Nebijok.. Nekalinsiu Tavęs.
Tiesiog būsiu šalia visada.
