Nors tur būt nederėtų patį pirmą dienoraščio įrašą pradėti nuo technologizmų. Galima būtų pradėti nuo pasakos.
Vieną kartą vilkas pamatė valstietį lauke žiūrinėjantį gulbių bei žibučių nuotraukas. Paprašė pažiūrėti, ir taip jam patiko tos nuotraukos, kad ėmė įkalbinėti valstietį, kad pamokytų tokių pasidaryti.
(šiek tiek vėliau)
- O po to tą juostelę dar reikia išryškinti..
- O tada jau valgysim?
- O po to ją reikia nuskanuoti. Nors kai kas dar moka didintuvu atspausti..
- O tada jau valgysim?
...
Toliau neatsimenu, kaip pasaka baigėsi, o be to aš mėgstu happyend'us.
Todėl geriau papasakosiu, kaip vakar gaminau
monoklį achromatą *. Pasinaudojau patirtim iš
čia. Seniai galvojau pasidaryti tokį stiklą, nes taip jau buvo, kad tą I23U aš tiesiog turėjau iš anksčiau. Beje,
šis vaizdas yra fotografuotas tiesiog juo per vos ne sprindžio ilgio žiedų junginį. Reikėjo tik trupučio ryžto ardymui ir dar kokio nors Helios44 - taip pat ardymui. Taigi.. jei kas žiūrėjot pas Mečkauską pardavime į 2 vientetus helios44M.. tai vienas iš jų pas mane atsidūrė.
Čia paskutinis juo išgautas kadras. O
čia - kas iš jo liko. Beardant ir paaiškėjo problema - man kliuvo kaip tik toks Helios44M variantas, kuriame galiniai stiklai mirtinai įpresuoti į įvorę. Teko daužyti plaktuku, o toliau - viskas gerai - ta vieta , kur buvo galiniai Helios44 stiklai kaip tik tinka įstatyti galiniam dvigubam stiklui iš I23U. (Taip ten ne vienas stiklas, o du suklijuoti stiklai, todėl ne monoklis, o
meniskas achromatas *). Galima statyti kaip stovėjo I23U arba apvertus, priklausomai nuo skonio. Aš pasirinkau - plokščia puse link fotoaparato, man taip labiau patiko. Na ir šiandien išbandžiau Vilniaus gatvėse.
* pataisiau terminologiją po Arvydo Venclovo komentaro.
