| | Aš nesulaukiau Tavęs Autorius: | 2008 08 25 23:17 | Žiūrėta: 7354 Įžvelgti tamsiąją širdies pusę bandžiau – neleidai.
Užtrenkei duris į tylią ateitį.
Sakei: „Jausmų rašyti aš nemoku“, tačiau Tu jų ir neišsakei.
Kodėl mintys tokios skrupulingai juodos lanko mane?..
Tamsos gijomis nubrėžiau liniją tarp mūsų,
Neperženk jos – skaudės.
Aštrūs peiliai susmigs į Tavas išvargusias nuo ašarų akis,
Aš pasiryžau pasitraukti nuo Tavęs.
Daugelį prabėgusių pro rankas valandų
Aš ieškojau savyje, tačiau nieko neberadau...
Pasiektas skrydžio aukštis suteikė skausmą,
Kuris išliko tik popieriuje įlietose eilutėse.
Mano rankos, apsunkusios nuo surinktų ašarų,
Iškeltos į dangų – meldė šviesos.
Tu neišgirdai mano maldos, neišgirdai žodžių,
Kuriais meldžiausi į Tave.
........................................................
Prabėgo dar viena tūkstantoji minutė,
O Tavęs šalia dar nėra. | 2008-08-26 kva: labai tave užjaučiu dėl nelaimingos meilės, išties. bet tokius eilėraščius rašyti yra nusikaltimas, na, gal rašyti ir nenusikaltimas, bet rodyti kitiems tai tikrai :) | | 2008-08-26 Priežastis: Nemanau,kad eilėraščiai yra nusikaltimas:) , o tiems, kuriems nepatinka, tegul neskaito. Šis eilėraštis tikrai nėra susijęs su nelaiminga meile, nes jos nėra, ji laiminga:) |
| | | | | | | Viltis Autorius: | 2008 08 07 22:24 | Žiūrėta: 6765 Tarsi amžino įšalo žemė
Širdis nebeplaka...
Kraujas sustingęs gyslose plėšo odą...
Skausmas perkreipia veidą ir sustingsta akimirkoje...
Tiek daug nematyta, tiek neišgirsta ir neliesta...
Baltų debesų pavėsy žiūrėti į dangų ir matyti kylanti paukštį – dovana...
Naudokis ja, žmogau, naudokis, kol gali,
Nes, atėjus skausmo valandai, prašysi galimybės dar bent kartą prie jos prisiliesti...
Šviesią kaitrią saulę temdo pilki šešėliai,
Paleisk šiaurinį vėją, nuvaryk juos šalin, neleisk pavogti savų jausmų...
Ar žinai, kas kartais beldžiasi tavo krūtinėje, kartkartėmis susmelkiant aštriam skausmui?..
Tai tavo nuovargis, pilki jausmai ir tušti norai...
Nesunyk tarsi gyvastis šaltyje...
Juk tu gali būti ne menka būtybe, dulkele žemėje...
Juk tu gali būti ryški žvaigždė, šviečianti danguje, tikinčiam viltimi... | | | | | | | Kitas žaidimas Autorius: | 2008 06 24 16:20 | Žiūrėta: 6788
Atverk širdį kupiną jausmų sudužusių akių,
Įsileisk tikėjimą skaudų kaip žiedo plyšimas.
Viską daryk, kad jaustumei skonį geresnį, kvapą malonesnį, spalvas ryškesnes...
Pasiimk viską, ką davei man... Nebereikia ir nebenoriu daugiau žaisti slėpynių...
Viskas juk vistiek... Pasibaigs, o aš tavęs neberasiu ir nebeieškosiu..
Dabar žaisime kitą žaidimą, kuris vadinasi - gyvenimas.
| 2008-07-15 Nefotografė: Nuostabus zodziai.:) Tikiuosi nera tai liudna, kai gali atrodyti? Idomu ka konkreciai tureta galvoje, bet manau, kad zmogui reikia visko, antraip taptume bejausmiais robotais. | | 2008-07-17 Priežastis: Manau kūryboje dažnas įžvelgiame tai ,kas mums artima. Vienam tai liūdesys, kitam viltis, trečiam, kasdieniniai žodžiai. Šiame eilėraštyje yra liūdesio, nes dauguma mano kūrybos gimsta liūdesyje, galbūt ,kad tampu jautresnė pasauliui ir aplinkiniams:) Smagu,kad patiko:) |
| | | | | | | Ilgesio kalba Autorius: | 2008 06 20 00:03 | Žiūrėta: 6393 Užuodžiant sudžiuvusios žolės kvapą, pasigedau Tavųjų rankų šilumos.
Išeiti pasiryžai: Ar Tu tikrai žinai teisingą kelią?.. Kartojau sau mintyse, bet nutylėjau...
Vis dėl to saulė ėjo vakarop, nepavyko mums jos sugrąžinti...
Ji mirdavo kas vakarą, žadėdama prisikelti iš naujo ryte,- mes laukdavome jos kartu.
"Miegok mažyle, miegok ramiai", aštrus it peilis per šilką sklido šilti žodžiai iš Tavęs,
ilgiuosi jų, ir Tavųjų lūpų prieš miegą, kaip medaus vasarą gėlė. | | | | |
|
