Ilgai kauptasi ir galvota, o dabar tiesiog atsirado ta ekspromtinė nuotaika, tai nusispjoviau ir... Keliauju prie jūros - galima sakyti irgi ekspromtu, tai su sąlyga kad tokia proga, atsiminaiu prieš porą savaičių su namiškiais gražiai ten pat praleistas kelias dienas. Nedažnai tenka taip visus sugriebti į krūvą - tai studijos, darbai, o juolab, be fotografijos yra ir kitų meilių -ne viskas darniai dera...
Pirmasis dienoraščio puslapis, jei patiks ir man, tai ir senesnius įamžintus momentus galima bus taip pat paviešinti:)
Patikrinau fotografijų datą - pasirodo ne pora savaičių nuo tos dienos praėjo, o lygiai mėnuo... darosi įdomu...:)
Tadien Ventė mus pasitiko pikta... O gal tiesiog su nuotaika, bet kokiu atvieju man patinka kai turi savo nuomonę ir nors to nesimato, bet buvau išsišiepęs kaip jaunas mėnulis:)
Medžių šakos buvo drąskomos vėjuje taip, lyg jis jas būtų norėjęs atimti... Nenuostabu, kad medžių užuovėjos buvo vienintelė vieta kur galėjai stovėti plačiai pramerktomis akimis ir po to nereikėjo krapštyti iš jų smėlio, jausti skersai smelkiantį vėją kuris tiesiog plėšė iš kojų...
Rodės tik tarp nendrių į taktą linkuojantys švendrai dėl viso to buvo ramūs:)
Visgi ta audringa nuotaika mane ramino - gal tai tiesiog ilgesio pyktis, juk būna ir taip...:)
Jei gerai įsižiūrėsite, kairėje pastebėsite "prisiparkavusį" ir PET butelį. Tokie dalykai visad sukelia pyktį ir liūdesį - aš irgi būčiau tokios nuotaikos...
Rodos, stovėtum, ir žiūrėtum kaip vanduo šlifuoja akmenis...
Žiedavimo stoties prieplauka tokiu oru nepasiruošusiems nepasiekiama - gal ir gerai: mažiau žioplių renkasi kurie palieka savo vizitoneišvaizdžius pėdsakus...
Žvejų tinklai tokiu metu tušti plaikstoi vėjuje:)
... ir vienišo svirplio istorija neikam neįdomi....
Kitą rytą Klaipėdos molas mus pasitiko visia kitom nuotaikom:)
Bet stebint vaizdo kameroms ir vietinėms žiūrkėms ant jo liptį neišdįsome....
Tiesa, ir dangus tądien buvo taip kropščiai nutapytas
Ir atmetę visus reikalus bridome pakrante. Tiesa, ne viskas buvo taip ramu kaip pasirodė iš pradžių
Nieko baisaus tos šlapios kojinės - svarbu pieno puta
Taigi, išgelbėję kelis paskenduolius
Ir norėdami išvengti aukų ateityje, su mama pastatėmė kelis švyturius. Galime keliauti ramia sąžine toliau:)
Su tėčiu irgi greit radom ką veikti... Pasirodo mano liga tampytis krūvą daiktų paskui save pravertė - kaikam neteko šusti marškiniais ilgom rankovėm ir buvo galimybė džiaugtis mano marškinėliais;)
Taigi kibom į darbą skaldyti akmenų pamatams. Gal ir nelabai gražu, bet tikrai smagu. O pats tas garsas "pokšt, pokšt" kai kaskart gerai užvoži ir skyla ilgai gludintas ir grūdintas akmuo, vis užveda...
Po darbų senis brenda į jūrą. Teko įsitikinti kad neperšlampamas dėklas fotoaparatui nebuvo bereikalinga investicija:)
Ilgai keliavus prikeliauta... Gražiausia vieta Šventojoje
Gaila tik kad aukų išvengti nepavyko... Nors toks gyvenimo ratas.
Šiam kartui tiek - grįžtu prie jūros prieš darbus ir mokslus:)
