O arklio šūdo kvapas man patinka.
Ypač šviežias ir garuojantis.
Ir dar patinka man stebėt, kaip arklio šiknos raukė prasiplečia , panašiai kaip išskleidžiamas skėtis, ir kaip po arklio uodega išlenda rankena.
Jei ji būtų ne per minkšta (jei nenulinktų), pasiimčiau ir prisidengčiau arkliu nuo lietaus. Bet ką aš čia šneku-juk nelyja, o turėtų- radijas juk prognozavo. Pykt negali-dažnai jie apsirinka.
Štai pranešė, kad griaudės, pergriaudės, prilis,o pyst- nė gramo lietaus ant Lietuvos per visą naktį ir dieną.
Bet kad ir kokios prognozės bebūtų, arklio šūdo kvapas man patinka -ir einu jam iš paskos ir dainuoju- "Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom".

Jos vardas buvo Liusė. Graži mergina, pasakytų jos tėvo bendradarbis. Griebk tik ir nešk ją ant šieno. Nors "ant šieno" tik filmuose būna. O tikrovėj ant grindų. Ir dar cementinių. Jai atsikėlus pasikėlus nusikėlus nuo tokių grindų tarp menčių turi likti cemento atplaišų - o jei nėra- jos lieka jai tarp minčių. Cemento atplaiša tarp minčių- tai tas pats kas nekramtytas meduolis viename žande iš dviejų, kaip krūtis su paralonais ir be jų.Vienu žodžiu, jai atsikėlus, jai būna prastai.
Jos vardas, jei prisimenate, buvo Liusė. Paskui ji pasidarė plastinę operaciją (nusiurbė riebalus iš tarpskruosčių) ir tapo Tamara. Skamba kaip kamera iš rato-automobilio ,dviračio-koks skirtumas , bet skamba.
Jei atsistosi naktį prieš mėnulį ir atsuksi  kamerai ventilį- sušnypš gyvatė, ir subliukš.Toks ir Tamaros likimas

O pražūti buvo dėl ko. Ko ko ko. kodėl ? dėl ko? Dėl ko reikėjo pražūti? Atsakau jums tiesiai nešviesiai - pražūti nereikėjo dėl nieko.Niekas ir nežuvo. Bet, ko norėti iš žmonių? Kad jie, savo noru, taip iš niekur nieko ? Ne, ne iš nieko , o iš Vilniaus, Kauno, iš Kėdainių Raseinių suvažiuotų ir nežūtų ?TAi -normalu.  Tai -žmoniška. Galvojat lengva jiems buvo? O kam dabar lengva?,- pasakytų Marius Axas, tyliai kampe nekeldamas balso. Ką ? Lengva ??? Taip, kam kam kam ? Girdžiu, girdžiu jau - ir atsakau- lengva visiems, "obendrai" - ne, ne visiems- lengva aitvarams. Akivarams?  Ne, ir durniui aišku, kad lengva aitvarams.

Kas nežino - tas sužinos, kas nepajuto - tas savo kailiu pajus. Skaičiuojam iki penkių. Išlįskit iš krūmų! Nostalgija, jums ,bl.. greitai išgaruos. Maukitės kelnes, stokit prie sienos, apnuoginkite savo plaukuotus užpakalius, o jei tarp jūsų yra bobos,  - apnuoginkite ir neplaukuotus užpakalius. Matot , tą tipą, prieš jus? Ilgai jis nelauks, jau lenkia pirštus . ..geriau jau pakluskit, geriau nespurdėkit, iš savo rėmelių ramiai, po vieną, rankas ant galvos, taip taip - va jau geriau, po keturias rykštes (ar pagalius-kaip pageidausit) šį kartą, tikimės kito nebus!

Kaip visada susitinkam galeroj. Ten blia blia, po to žiūrim paruoštą programą, paskui , jau sutemus kylam aukštyn -Skrajojančiam Olandui į glėbį,t.y. į rūsį. Ten smarkiai apžiojam sumuštinį, jei mūsų daugiau -tai ne tiek smarkiai apžiojam, o kai kas krauna salotas- lengvai sakyčiau per lengvai vienu šakutės pasmeigimu sukiša š burną, gal tik aliejus kur nors nuvarva ant kelio, bet nieko -yra kas nulaižo ar tai būtų šuo ar koks išprotėjęs (prie meno) kolega.