Vis bėgte
Vis bėgte, paknopstom prie darbų!
Lekiam, bėgam tarytum kurtai.
Vien tik rūpesčiai ir reikalai
dėl gyvenimo, meilės ar turto.
Jau pamiršome, kad kadais
prie namų, takų ar prie kelio
pasodinti medžiuos aukštai
rymojo drožti smūtkeliai.
Žmonės rūpesčius nešė jiems,
patikėdavo ir buvo ramūs,
tai kodėl nepastačius dabar
koplytėlės prie savo namo?
Sėdėtų rūpintojėlis, galvą parėmęs ranka,
Jis mąstytų, rūpintųs, spręstų,
tu galėtum gyvenimu mėgautis!
Taip grįžtų senoji tvarka.
Bronislava Mauragaitė Žilienė
|