Kadangi mes gyvename ne gamtoje ir turime veikti visiškai sutrikdytame pasaulyje, mūsų surinkimo taškas yra nukreiptas į vieną pusę. Vakariečių surinkimo taškas dažniausiai yra vienoje galvos pusėje, kadangi mes esame labai racionalūs žmonės, valdomi mąstymo. Mus traukia prie žmonių, turinčių panašaus valentingumo surinkimo tašką, esantį panašioje vietoje, kadangi jaučiamės darnoje su jais. Žmogų, kurio surinkimo taško vieta labai skiriasi nuo mūsų, paprastai laikome keistu arba kvailiu; mes netgi galime galvoti, kad tokie žmonės yra bukapročiai, kadangi negali suvokti to, ką mes galime, arba galime laikyti juos pamišėliais, kadangi jie jaučia tai, ko nejaučiame mes. Mes nesuprantame, kad mūsų suvokimą riboja įsitikinimai ir gyvenimo patirtis, panašiai, kaip ir senoje istorijoje apie aklus indus, mėginusius nustatyti, kas yra dramblys. Vienas jų pačiupinėjo dramblio uodegą ir pareiškė, kad šis gyvūnas panašus į virvę, kitas palietė iltį ir tvirtino, kad dramblys panašus į kalaviją, o trečias apkabino dramblio koją ir prisiekinėjo, kad šis gyvūnas yra lyk medis. Kiekvienam iš šių žmonių jų ribotai suvokiama tikrovė atrodė vienintelė galima tikrovė.
Alberto Villoldo
|