Tą vakarą gaudžiau ne tik saulę. Buvo motinos dienos vakaras ir skubėjom pasveikinti savo mamas. Vakaras virpėjo kaip Vangogo paveikslas... kiekviena minutė ir tą vakarą, kaip ir visą gyvenimą, buvo svarbi. Svarbi linkstančiomis smilgomis, mūkiančiomis karvėmis, neištariančiais nė žodžio totaliai girtais staravierais, tyliai šliaužiančiomis gyvatėmis, žydinčiomis obelimis, vienišais kaimais, dar vienišesniais žmonėmis, užžėlusiais keliais ir takeliais, jų vingiais ir tiesumomis, klykiančiais ir tylinčiais paukščiais, vaikais bežaidžiančiais bunkeriuose, supuvusiais kryžiais, griūvančiomis trobomis ir banaliai besileidžiančia saule. Gyvenimą reikia žaisti kaip futbolą.