Flor Garduño apibūdinama, kaip „fotografė-poetė“. Jos stiprūs, Amerikų gyventojų portretai, kartu su simbolinėmis kūno studijomis bei lyriškais natiurmortais nutiesia tiltą į paslaptingą pasaulį suteikdami galimybę žvilgtelėti į amžinybę.
Būdama Manuel Álvarez Bravo asistente, 1980-ais metais, kelionių į Lotynų Ameriką metu Garduño greitai suformavo savo nepriklausomą požiūrį. Jos knyga - „Laiko liudininkai“, su šių kelionių metu padarytomis vietinių gyventojų nuotraukomis, buvo išleista 1992 metais ir pelnė jai tarptautinį pripažinimą, o nuotraukos buvo eksponuojamos visoje eilėje parodų pasaulio galerijose ir muziejuose.
Gimęs antrasis Garduño vaikas, privertė ją pakeisti fotografavimo įpročius ir įsikurti nedidelėje nedegtų plytų studijoje prie jos namų Tepoztlán’e, bei grįžti prie to nuo ko pradėjo - moters aktų bei natiurmortų fotografavimo. Ji fotografavo savo drauges, leisdama joms pasirinkti tas pozas. „Ši kolekcija, tai bendradarbiavimo su daugeliu draugų rezultatas, kurio metu įamžinau draugų skulptūras“, - apie tuos darbus kalbėjo fotografė.
„Vidinės šviesos“ nuotraukos atskleidžia vidinį fotografės pasaulį, kuriame autorė klaidžioja po daugiaveidį, paslaptingą moters karalystę. Savo nedidelėje studijoje, Garduño savo draugus ir natiurmortus fotografavo prie natūraliai suskilinėjusios, nedegtų plytų sienos , plačiai atvėrusi savo fotoaparato objektyvo diafragmą. Taip lyg žvelgdama pro fotoaparatą ieškotų atsikuriančios gyvenimo stiprybės. Fotografės studijoje tvyrojo vaisingumo dvasia. Ne tik vaisiai, lapai ar gėlės tiesė savo piestele ir kuokelius fotoaparato link, bet ir septynios iš dešimties moterų, po fotografavimosi šioje studijoje, netrukus pastojo. Fotografės draugų tarpe net paplito „juokelis“, kad jei kas nori susilaukti vaikų - turi papozuoti Flor Garduño.
„Kiekvienas kūnas švyti taip, lyg mums neštų pribloškiančia pilnatve šviečiantį pažadą“, - rašė Verónica Volkow, 2002 metais išleistoje, Flor Garduño knygos „Vidinė šviesa - natiurmortai ir aktai“ pratarmėje.
Gimė Flor Garduño Meksike, 1957 metais, kur ir užaugo. Prieš tapdama Manuel Álvarez Bravo asistente, studijavo San Carlos akademijoje. Fotografės nuotraukos yra Modernaus meno muziejaus New York’e, G.P. Getty muziejuje Los Angeles ir Stiftung fur Fotographie Zurich’o kolekcijose. Fotiografė yra išleidusi visą eilę albumų, tokių kaip : „Magic of the Eternal Game“ (1985); „Bestiarium“ (1987), „Witnesses of Time“ (1992) , „Mesteños“ (1994) ir „Inner Light - Still Lifes and Nudes“ (2002). Jos „Laiko liudininkų“ nuotraukos buvo eksponuojamos daugiau nei keturiasdešimtyje muziejų visame pasaulyje, įskaitant ir tokius kaip „Art Institute of Chicago“, „Center for Creative Photography“ Tuksone.
Flor Garduño gyvena ir dirba Tepozlán’e (Meksika) ir Stabio (Šveicarija).
