„Žiūrėk ir galvok prieš paspausdamas mygtuką. Širdis ir protas yra tikrasis objektyvas“.
~ Yousuf Karsh ~
Šis armėnų kilmės fotografas yra vienas XX a. fotografijos ikonų. Jo nepaprastas ir originalus portfolio pateikia žmonijai intymų ir empatišką žvilgsnį į žmoniją.
Savo akimis armėnų genocido baisumus mačiusį jaunuolį tėvai išsiuntė į Kanadą gyventi su dėde ir padėti jam fotografijos studijoje. Fotografija užsiiminėjęs giminaitis įžvelgė didelį jaunuolio potencialą, ir 1928 m. įtaisė Y. Karsh kaip mokinį asistuoti fotografui John Garo, dirbusiam Bostone. Po ketverių metų Yousuf‘as grįžo į Kanadą ir kartu su kitu fotografu 1931 m. atidarė savo studiją. Po poros metų jaunas fotografas liko vienas dirbti šioje studijoje.
„Charakteris, kaip ir nuotrauka, ryškėja tamsoje“. ~ Yousuf Karsh ~
Karsh‘o pirmoji personalinė paroda buvo eksponuota viename viešbutyje. Vėliau, 1973 m. jis į šį viešbutį perkėlė savo studiją, ir dirbo ten iki išėjimo į pensiją 1992 m.
Kanados premjeras Mackenzie King‘as atrado Karsh‘ą ir organizavo svečių fotosesijas. Karsh‘o darbai traukė įvairių įžymybių dėmesį, tačiau savo vietą fotografijos istorijoje jis užsidirbo 1941 m. gruodžio 30 d. nufotografavęs Winston‘ą Churchill‘į po jo kalbos Kanados atstovų rūmuose Otavoje. Ši nuotrauka atnešė Karsh‘ui tarptautinį pripažinimą ir laikoma daugiausiai kartų paviešinta nuotrauka istorijoje.
Karsh‘as buvo studijinio apšvietimo meistras. Jis išsiskyrė tuo, kad mėgo modelio rankas apšviesti atskirai. Beveik visos savo karjeros metu jis naudojo 1940 m. Čikagoje pagamintą kamerą. Žurnalistai yra parašę, kad kai įžymybės ima svajoti apie nemirtingumą, jie susisiekia su Karsh‘u iš Otavos.
Karsh‘as turėjo talentą akimirksniu pagauti modelio esybę. Kaip jis pats rašė leidinyje „Karsh Portfolio“, „Kiekviename žmoguje glūdi paslaptis, o mano kaip fotografo užduotis yra ją atskleisti. Tiesos akimirka, jei ji išvis nutinka, yra sekundės dalis, ir pasireiškia nesąmoningu gestu, akių žvilgesiu, vos pastebimu kaukių, po kuriomis visi žmonės slepia savo esybes nuo pasaulio, kilstelėjimu. Štai tuo akimirksniu fotografas turi pradėti veikti arba jis praras savo prizą“.
Karsh‘as išleido 15 savo fotografijų knygų, kuriose pasakojama ir apie jo fotosesijas, kaip jis kalbindavo modelius norėdamas juos kaip įmanoma labiau atpalaiduoti. Jis fotografavo tokias įžymybes kaip Muhammad‘ą Ali, Humphrey Bogart‘ą, Fidel‘į Castro, Albert‘ą Einstein‘ą, Dwight‘ą Eisenhower‘į, princesę Elžbietą, popiežių Joną Paulių II, Clark‘ą Gable‘ą, Indirą Gandhi, Carl‘ą Jung‘ą, Grace Kelly, Kenedžių šeimą, Pablo Picasse‘ą, Monako princą, Andy Warhol‘ą ir daugybę kitų.
Iš lūpų į lūpas keliauja istorija, kaip Karsh‘as sukūrė įžymųjį Churchill‘io portretą II pasaulinio karo pradžioje. Didžiosios Britanijos premjeras Churchil‘is buvo ką tik pasakęs kalbą Kanados atstovų rūmuose, o Karsh‘as laukė progos įamžinti pasaulio lyderius. „Churchill‘is buvo visai nenusiteikęs fotografuotis, ir man teko kokios 2 minutės nufotografuoti asmenį, kuris parašė arba inspiravo krūvas knygų, apstulbino pasaulį savo šlove“, rašė Karsh‘as. Churchill‘is įžygiavo į kambarį ir „nužvelgė mano fotoaparatą kaip vokietį priešą“. Jo veido išraiška puikiausiai tiko Karsh‘o sumanymui, tačiau cigaras – nelabai. Karsh‘as instinktyviai ištraukė cigarą. Churchill‘is pastebimai supyk, įsitempė, pasviro į priekį, o ranka įsikirto į ranktūrį. Štai taip gimė garsioji nuotrauka. Churchill‘is vėliau pasakė, kad Karsh‘as net riaumojantį liūtą priverstų ramiai pastovėti. Todėl Karsh‘as šią nuotrauką pavadino „Riaumojančiu liūtu“. Tačiau pačiam Karsh‘ui mielesnė nuotrauka buvo padaryta vėliau, kai Churchill‘io nuotaika pagerėjo; joje jis sėdi beveik tokia pačia poza ir šypsosi.
