„Vienas dalykas yra fotografuoti žmones. Kitas – atskleidžiant jų žmogiškąją esmę padaryti, kad jie kam nors rūpėtų.“
Paul‘as Strand‘as buvo amerikiečių fotografas ir kino kūrėjas, kuris kartu su kitais fotografais modernistais Alfred‘u Stieglitz‘u ir Edward‘u Weston‘u prisidėjo prie fotografijos kaip meno įsitvirtinimo XX a. Jo fotografinė karjera apėmė įvairius objektus, žanrus ir truko šešis dešimtmečius.
P. Strand‘as gimė Niujorko bohemos atstovų šeimoje. paauglystėje klasės išvykos metu jis pirmą kartą apsilankė Alfred‘o Stieglitz‘o ir Edward‘o Steichen‘o vadovaujamoje meno galerijoje „291“, kurioje buvo eksponuojami pažangiai mąstančių modernistų fotografų ir dailininkų darbai. Ta diena padėjo Strand‘ui rimčiau pagalvoti apie savo hobį – fotografiją ir apsispręsti dėl ateities. Šioje galerijoje, o taip pat savo leidžiamame periodiniame leidinyje „Camera Work“ Stieglitz‘as vėliau reklamuos Strand‘o darbus.
Abstrakcija 1916 m. Viena pirmųjų sąmoningai nufotografuotų abstrakcijų Galinis kiemas, Niujorkas, 1917 m. Šią abstrakciją Strand’as pamatė ėmęs fotografuoti, nors šis vaizdas jį lydėjo visą jaunystę; tai - jo namų Niujorke galinio kiemo vaizdas. Vaizdas iš El, 1915 m. Nuotraukoje žmogus paskęsta tarp gelžbetonio konstrukcijų…Harold Greengard, 1917 m. Tai - ger iausio Strand’o draugo portretas, neįprasta tam metui laisva fotografija, laikant fotoaparatą rankose.
Pirmasis Strand‘o fotografijos mokytojas Lewis Hine įkvėpė jam gilios atsakomybės už žmonijos socialinę gerovę jausmą. Šis jausmas visada atsispindi jo nuotraukose ir lydėjo visą gyvenimą.
Ankstyvieji Strand‘o darbai pasižymėjo eksperimentais su abstrakcijomis, piktorializmu, vėlesni atskleidė jo požiūrį į fotoaparatą kaip socialinių reformų įrankį. Jis buvo „Fotolygos“ (Photo League, fotografų asociacija, savo menu siekusi įtakoti socialinius ir politinius pokyčius) vienas įkūrėjų.
1915 m. jį kuravęs Stieglitz‘as sukritikavo darbų „grafinį minkštumą“. Per dvejus metus po šios pastabos Strand‘o nuotraukų technika kardinaliai pasikeitė, ir jis susikoncentravo į tris pagrindines temas: judesį mieste, abstrakcijas ir gatvės portretus. Strand‘as buvo labai sąmoningas, viską apgalvojantis kūrėjas. Ji susikoncentruodavo į vieną aiškų objektą ir neskubėdavo padaryti nuotraukos.
Pvz., mokydamasis fotografuoti jis ištisas dienas praleisdavo komponuodamas iš virtuvės nugvelbtus vaisius, planuodamas, kokie turi būti atstumai tarp jų, kaip turi kristi šviesa, koks turi būti kadro gylis, kol „pamatydavo“ nuotrauką.
„Menininko pasaulis yra beribis. Jis yra bet kur; toli nuo jo namų arba šalia. Jis visada ant jo slenksčio“.
Kelis dešimtmečius P. Strand‘as kūrė filmus ir tuo pat metu užsiėmė fotografija. Jo pirmas filmas vadinosi Manhatta (1921 m.). Tai buvo begarsis filmas, rodęs Niujorko kasdienybę. Filme šmėkšteli kadras, panašus į Strand‘o garsiąją nuotrauką Wall Street (1915 m.).
1932 – 1935 m. P. Strand‘as gyveno Meksikoje ir kūrė Meksikos vyriausybės užsakytą filmą „Redes“ (1936 m.), JAV pristatytą kaip „The Wave“. Fotografas pastatė ir kelis dokumentinius filmus („The Plow That Broke the Plains“ (1936 m.) ir antifašistinis „Native Land“ (1942 m.)).
1949 m. P. Strand‘as išvyko pristatyti filmo „Native Land“ į Karlovy Vary‘uose vykstantį kino festivalį ir ilgiems metams liko Europoje. Jis 27 metus praleido Prancūzijoje, nors niekada neišmoko prancūzų kalbos, ir gyveno kūrybiškai vaisingą gyvenimą su trečiąja žmona fotografe Hazel Kinsbury Strand. Pagrinde jis fotografavo peizažus, architektūrą, kartais – portretus.
Nors Strand‘as geriausiai žinomas dėl savo ankstyvųjų abstrakcijų, jo sugrįžimas prie natiurmortų, negyvų objektų fotografijos padovanojo žmonijai nuostabių darbų ir šešias knygas: Time in New England (1950), La France de Profil (1952), Un Paese (Luzzara ir Po upės slėnio Italijoje nuotraukos, 1955), Tir a’Mhurain / Outer Hebrides (1962), Living Egypt (1969) ir Ghana: an African portrait (1976).
Strand‘o išvykimas iš JAV sutapo su jo draugo Alger Hiss teisminiu procesu. Nors P. Strand‘as niekada nebuvo jokios partijos narys, jo daugelis bendražygių buvo komunistai ar socialistai. Strand‘as norėjo, kad jo knygos būtų spausdinamos Rytų Vokietijoje, nors tai reiškė, kad jas uždraus platinti Amerikoje. Archyviniai dokumentai įrodo, kad Strand‘o kelionės po Europą buvo slaptųjų tarnybų atidžiai stebimos.
Strand‘as yra sakęs, kad nori fotografuoti žmones, kurie jo nemato. Tam jis net naudojo klaidinantį metodą – nukreipdavo kamerą 90 laipsnių į šoną nuo norimo nufotografuoti objekto, kad žmonės nesuprastų, jog yra fotografuojami, o pats paslėpta kamera užfiksuodavo norimą objektą. Tai buvo sudėtingas ir nervus gadinantis būdas, bet jis leido Strand‘ui fotografuoti nepastebėtam.
Daugelis Strand‘o užfiksuotų žmonių buvo tipiški to meto Niujorko gyventojai: nesiskutę kieti vyrukai, raudonnosės airių skalbėjos, žydų patriarchai, senstelėję europiečiai ir pan. Kaip ir jo mokytojas Lewis Hine, jis kolekcionavo skurdo įrodymus tankiai apgyvendintame metropolyje. Žmogiškųjų būsenų vaizdavimas modernioje urbanistinėje aplinkoje akivaizdžiai kontrastavo su glamūriniais studijiniais portretais.
Meksikoje daryta nuotrauka. Paul’o Strand’o portretas. Autorius - A. Stieglitz. Akloji, 1916 m. Nuotrauka buvo sp ausdinta Camera Work urnale. Garsioji nuotrauka Wall Street 1915 m. Peizažas. Piktas jaunuolis. Prancūzija 1951 m. Šeima. Luzzara Italija 1953 m. Strand’o pirmoji žmona Rebeka, 1923 m. Alfred’o Stieglitz’o darytų žmonos portretų įkvėpta atvira, intymi fotografija
