Annie Leibovitz

(1942/10/02)

Annie Leibovitz yra viena žymiausių JAV fotografių, kuri, anot vieno šaltinio, savo populiarumu pralenkė garsenybes, kurias fotografavo. Ji yra sulaukus tiek dėmesio, kad neatmeta galimybės, jog jos fotografijose kada nors gali nelikti žmonių…

Anna-Lou “Annie” Leibovitz gimė 1942 m. spalio 2 d. Waterbury mieste (JAV), buvo trečias vaikas iš šešių. Jos protėviai buvo Rytų Europos žydai, o seneliai iš tėvo pusės emigravo iš Rumunijos. Motina Marilyn Leibovitz buvo šiuolaikinio šokio mokytoja, o tėvas Sam Leibovitz – JAV karinių oro pajėgų pulkininkas-leitenantas. Tėvas dėl tarnybos specifikos itin daug keliavo.

Šokėjas ir choreografas Merce Cunningham, 1994 m.

Chalatu pasidabinęs "The Rolling Stones" lyderis Mick Jagger lifte

Vidurinėje mokykloje mergina domėjosi įvairia menine veikla, rašė, muzikavo. San Francisko meno institute studijavo tapybą. Fotografija susidomėjo ir pirmuosius kadrus padarė gyvendama Filipinuose, kur jos tėvas Vietnamo karo metais dirbo karinėse oro pajėgose. Vėliau keletą metų A. Leibovitz tobulino savo fotografavimo įgūdžius dirbdama įvairius darbus, įskaitant ir kelių mėnesių darbą kibuce (žydų praktikuojama bendruomeninio gyvenimo forma) Izraelyje 1969 m.

1970 m. A. Leibovitz po klajonių grįžo į JAV ir pradėjo karjerą kaip personalo fotografė neseniai pradėtame leisti žurnale „Rolling Stone“. Jau po trejų metų 1973 m. žurnalo leidėjas Jann Wenner paskyrė Leibovitz vyriausiąja žurnalo fotografe. Šiose pareigose ji pradirbo 10 metų, o jos intymios įžymybių nuotraukos prisidėjo ieškant žurnalo identiteto. Ypač svarbus ir stiprus autoritetas jos gyvenime buvo Richard Avedon. Stebėdama jo darbą Annie suvokė, kad fotografas gali dirbti žurnalui ir tuo pat metu rasti laiko asmeniniam tobulėjimui. O pastarasis jai buvo svarbiausias.

A. Leibovitz fotografavo grupę „The Rolling Stones“ San Franciske 1971–1972 m., o 1975 m. dirbo tų metų koncertinio grupės turo fotografe. Labiausiai jai pačiai iš turo patinka chalatu apsigaubusio Mick Jagger nuotrauka lifte.

„Fotoaparatas priverčia pamiršti, kad esi čia. Tu nesislepi, bet pamiršti; taip atidžiai žiūri…“

1980 m. A. Leibovitz turėjo fototgrafuoti John Lennon žurnalo „Rolling Stone“ viršeliui. Fotografė norėjo, kad jis pozuotų vienas, tačiau Lennon‘as užsispyrė, kad nuotraukoje kartu būtų ir Yoko Ono. Pradžioje Leibovitz tikėjosi atkurti kažką panašaus į albumo „Double Fantasy“ viršelį, kuris jai labai patiko. Ji liepė Lennon‘ui visiškai nusirengti ir susirangyti šalia Yoko. Yoko buvo liepta likti su rūbais. Vaizdas gavosi labai stiprus; atrodė, tarsi Lennon‘ui labai šalta ir jis šliejasi prie Yoko. Pamatę nuotrauką jie susijaudino ir pripažino, kad vaizdas tiksliai atspindi jų santykius. „Pažadėkit, kad tai bus ant žurnalo viršelio“, paprašė Lennon‘as. Leibovitz pažadėjo. Po penkių valandų Lennon‘ą nušovė. Leibovitz buvo paskutinė profesionali jį fotografavusi fotografė.

Šis vaizdas po daugelio metų buvo pakartotas. Yoko ir John‘o sūnus Sean Lennon pakartojo jį su savo mergina, tik atvirkščiai – jis buvo apsirengęs, ji - nuoga.

Annie Leibovitz darydama karjerą pelnė daug apdovanojimų, dalyvavo daugelyje reklamos projektų, neišvengė ir skandalingų fotosesijų su jaunutėmis pusnuogėmis manekenėmis ar Anglijos karaliene, stipriai redagavimo programomis apdirbtų nuotraukų pagal specialius užsakymus ir pan. Jos parodos buvo eksponuojamos didžiausiose ir svarbiausiose pasaulio galerijose, kai kuriose ji buvo pirma parodą rodanti moteris.

„Labai nemėgau dirbti studijoje, nes jausdavausi klaustrofobiška. Norėjau būti kažkur, kur kas nors gali nutikti, vykti, o fotografuojamas objektas ne tik paprasčiausiai žiūrėtų į mane.“

A. Leibovitz sako niekada nemėgusi žodžio „garsenybė“, nors yra laikoma garsenybių fotografe. „Man visada buvo įdomiau ne kas jie yra, o ką jie veikia, ir tikiuosi, kad mano fotografijose tai matyti“, – sakė ji.

Asmeninis A. Leibovitz gyvenimas irgi pilnas peripetijų. Paskutinė jos gyvenimo partnerė – garsi rašytoja Susan Sontag, kurią Annie vadina savo meile. S. Sontag mirė 2004 m. po sunkios ligos, o Annie archyvas kupinas nuostabių rašytojos portretų iki ligos ir jai sergant. Taip pat ir pomirtinių…

Pastaraisiais metais Annie buvo susidūrusi su rimtomis finansinėmis problemomis, kurios tarsi užbaigė jos profesinę karjerą; jai grėsė netekti teisių į savo nuotraukas ir išsikrausytti iš šeimos namų. Moteriai teko pamiršti, kad ji garsenybių fotografė ir pasirūpinti savo trijų vaikų kasdieniais poreikiais. Šiuo sunkiu gyvenimo laikotarpiu jai buvo paskirtas Tarptautinio fotografijos centro laimėjimas už viso gyvenimo nuopelnus. Atsiimant jį Annie balsas sudrebėjo: „Man tai labai daug reiškia. Ypač dabar, kai išgyvenu sunkius laikus…“

„Man vis dar reikia fotoaparato, nes tai vienintelė priežastis, kodėl žmonės su manimi bendrauja.“

Savo kūryboje Annie be pastangų sujungia istoriją, humorą ir stilių. Tačiau prisipažįsta jau pavargusi nuo portretų ir vis pagalvojanti apie gamtos fotografiją, kuri esanti tokia emocinga.

Kai kas vadina ją H. Newton‘o ar R. Avedon‘o „paveldėtoja“.