Fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius besigilindamas į Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštijos praetį, ir Lietuvoje, ir Baltarusijoje, ir Ukrainoje ieškodamas buvusios
Lietuvos valstybės nuo Baltijos iki Juodosios jūros didybės atspindžių, negalėjo
nepastebėti ir fotografijose neužfiksuoti paskutiniųjų šios valstybės piliečiais save
laikiusių, Lietuvos bajoriškas ir pilietines tradicijas tęsusių poetų Adomo Mickevičiaus
(1798–1855) ir Česlavo Milošo (1911–2004) gyvenime paliktų pėdsakų. Autorius
plačiai aprėpė Adomo Mickevičiaus gyventas vietas nuo gimtosios Zaosės dvarelio,
mokslų Naugarduke, studijų Vilniuje, dėstymo Kaune ir tremties Paryžiuje. Česlavo
Milošo pėdsakų Algimantas Aleksandravičius ieškojo Šeteikių dvarelio liepų alėjoje,
prie it veidrodis spindinčios kūdros, senelių ir giminių kapų Šventybrastyje, tarp Isos
slėnio išlakių ąžuolų, Kunatų dvare Krasnogrūdoje ir paskutinėje prieglobsčio vietoje
Krokuvos Šv. Stanislovo bažnyčios kriptoje ir dar daugybės kitų, su poeto gyvenimu
susijusių vietovių.
Parodoje pristatoma tik maža dalis Algimanto Aleksandravičiaus fotografijos
lakštuose įvaizdintų Adomo Mickevičiaus ir Česlavo Milošo Lietuvoje ir Lenkijoje bei
kitur paliktų ženklų.
Algimantas Aleksandravičius su jam būdingu išradingumu, susiedamas poetų
paliktus gyvenimo kelio ženklus su nūdienos realijomis, pasitelkdamas raiškią
fotografijos kompoziciją, o retsykiais ir, regis, atsitiktines detales, įvairuodamas
šviesokaitos dėmėmis ar dramatiškais juodų ir baltų tonų santykiais, sukuria įsimintinus
vaizdus. Fotografijose atsispindi ne tik dokumentiškai perteiktos poetų gyvenamos
vietos ar aplinka, bet jos dar simboliškai susiejamos su iškilių poetų Adomo
Mickevičiaus ar Nobelio premijos laureato Česlavo Milošo literatūrine kūryba, o
įspūdžio sustiprinimui įpinama ir filosofinė potekstė.
