Theodore‘as „Fonville‘is“ Winans‘as gimė 1911 m. rugpjūčio 22 d. nedideliame JAV Misurio valstijos miestelyje. Vaikystę praleido Teksase, kur paskutiniais mokyklos metais įsigijo pirmąjį fotoaparatą – Kodak 3A. Įsigijus aparatą pinigų juostelei nebepakako (jis prisipažino net nepagalvojęs, kad perkant aparatą reikia ir juostelės), tad teko ją pirkti skolon. Padaręs patį pirmąjį savo kadrą vaikinas jį nusiuntė į gatvės fotografijos konkursą, laimėjo pirmą vietą, 15 JAV dolerių ir pagalvojo, kad tai labai lengvas būdas užsidirbti pinigų; tai paskatino jo tolesnį domėjimąsi fotografo karjera.
Autoportretas, 1934Austres valgantys vyrai, 1938-1939Senatorius H. P. Long, 19351933
1928 m. turėdamas 10 dolerių kišenėje persikėlė gyventi į Luizianą ir šią valstiją tiesiog įsimylėjo. Jaunuolis fotografavo valstijos pelkes, žolėmis apaugusias pakrantes ir ten gyvenusius Cajuns (prancūzakalbiai vietiniai). „Būdamas jaunas norėjau keliauti į Afriką, bet kadangi ji buvo per toli, Luiziana buvo mano Afrika“, sakė F. Winans‘as.
1934 m. Luizianos universitete jis pradėjo žurnalistikos studijas. Laisvalaikiu dalyvavo pučiamųjų instrumentų grupės veikloje (grojo saksofonu), fotografavo studentų miestelį, jo nuotraukas nuolat spausdino studentų laikraštis.
Apie 1940-uosius jis atidarė fotografijos studiją Baton Rouge. Dalis studijos terasos buvo paversta tamsiu kambariu, tualete nuleidinėdavo chemikalus, o svetainėje fotografavo portretus. Kaip jis pats sako, „nufotografavau keletą garsių žmonių, ir žodis pasklido“.
Winans‘o ankstyvosios fotografijos, anot Anne Price, yra „humaniškas, linksmas įrodymas, kad Luizianos žmonės nepaisant sunkaus meto sugebėjo savarankiškai ir originaliai gyventi. Žvejai, medžiotojai, kerpių rinkėjai ir kiti pelkių gyventojai vaizduojami dirbantys ir žaidžiantys. Jo peizažai paslaptingi, o visada tiksli akis užfiksuoja laiko ir vietos esmę“. Winans‘as, prisimindamas šias nuotraukas, sakė, kad niekada jų nedarė sąmoningai. „Aš padariau tuos kadrus vardan pramogos. Niekas manęs neprašė. Net nedirbau fotografu. Tiesiog pasiimdavau kamerą, kai pamatydavau ką nors įdomaus“. Tačiau labiausiai jam patiko fotografuoti žmones. Jo nuotraukose nesimato W. Faulknerio aprašytos pietinėms JAV valstijoms būdingos diskriminacijos, tamsumo, smurto ir rasizmo. Nors Fonville‘io subtiliai sukomponuotos nuotraukos neatsiejamos nuo skurdo, kurį jis fiksavo, jose nerasite nieko ironiško, nemalonaus ar grubaus. Atvirkščiai, jo nuotraukos – tarsi jauno berniuko idealaus ribų neturinčio ir mistinio pasaulio vizija.
Viename savo interviu jis pasakė, kad jei nori būti laikomas tikru menininku, turi nufotografuoti du dalykus – magnoliją ir aktą.
Laikui bėgant jis užsitarnavo solidžią vestuvių ir studijinio portreto fotografo reputaciją, fotografavo vietos gražuoles ir politikus, vaikus ir šventes. Tačiau labiausiai išgarsėjo su savo Luizianos pelkių ir jų gyventojų nuotraukomis.
Winans‘o nuomone, portretas privalo atspindėti modelio asmenybę. Norėdamas, kad modelis atsipalaiduotų, jis jį ilgokai kalbindavo, siūlydavo mėgstamo gėrimo.
Winans‘as buvo ne tik fotografas, bet ir išradėjas. Jis sukūrė automatinę juostų ryškinimo mašiną. „Galiu įdėti juostą ir eiti namo. Kai man reikės spausdinti nuotraukas, juosta bus paruošta“, sakė jis.
Menininkas buvo juodai baltos fotografijos gerbėjas, nors bandė ir spalvotą fotografiją. Spalvų jis nemėgo, nes „nuotraukos išblanksta ir pasidaro mėlynos. Jei norit, kad jos neišblanktų, laikykit nuotraukas šaldymo kameroje, o norėdami į jas pasižiūrėti atsidarykit kamerą, užsidekit degtuką, pasižiūrėkit ir greitai uždarykit“.
Dalis jo darbų laikoma Luizianos universitete Baton Rouge.
