Berenice Abbott viena iš nedidelės vidurio vakarų Amerikos jankių ordos, kurie 1920-taisiais laikinai perkėlė Amerikos kultūros centrą į Paryžių.
Berenice Abbott gimė ir užaugo Ohio, JAV. Po dviejų semestrų Ohio Universitete, ji prisijungė prie draugų ir persikėlė į Greenwich Village, kur sutiko Djuna Barnes, Kenneth Burke, Elsa von Freytag-Loringhoven, Edna St. Vincent Millay ir kitus įtakingus to meto modernistus. 1919–1921 metais, studijuodama skulptūrą, Abbott pragyvenimui prisidurdavo dirbdama modeliu fotografams Nikolas Muray ir Man Ray. Tuo metu ji taip pat susipažino ir su Marcel Duchamp bei spausdinosi dadaistų leidiniuose.
James Joyce,Paryžius 1926, Berenice AbbottNaktinis vaizdas, New York, 1932, Berenice Abbott
Į Prancūziją ji atvyko 1921 m. kaip skulptorė ir tęsė studijas su Emile Bourdelle. 1923 metais ji tapo Man Ray (kuris taip pat persikėlė į Paryžių) foto studijos asistentė. O kai po dvejų metų Berenice pirmą kartą pamatė Eugène Atget nuotraukas, jos ją taip sužavėjo, kad klausimas kuo užsiimti gyvenime buvo išspręstas akimirksniu.
1926 metais ji atidaro savo portretų studiją ir per ateinančius trejus metus fotografuoja garsius Paryžiaus intelektualus, menininkus ir salonistus, kurie į šį miestą, rodos, plūste plūdo. Tais pačiais metais, pirmoji Berenice Abbott personalinė paroda, tampa puikiu startu jos, kaip fotografės, karjeroje. 1928 metais Berenice populiarina Eugène Atget darbus, vadindama jo trisdešimties metų Paryžiaus gatvių fotografijas „nepagražinto realizmo” studija.
1929 metais Abbott pakeičia savo kūrybinę kryptį ir stengdamasi pakartoti New York’e tai ką Atget darė Paryžiuje. 1929–1938 metais ji fotografuoja miesto kultūrą ir pastatus, dokumentuodama juos iki sugriovimo ir vėliau tai kas išdygdavo jų vietoje naudodama 8x10 colių kamerą. 1934–1958 metais ji prižiūrėjo Federalinį meno projektą[1] „Changing New York”.
1939–1960 metais Abbott fotografuoja mokslo objektus kurių garsios iliustracijos spausdinamos MIT (angl. Massachusetts Institute of Technology, MIT)[2] inicijuotame Fizikos Mokslų Studijų Komiteto aukštųjų mokyklų fizikos vadovėliuose. 1954 metais ji fotografuoja US1[3] ir jo apylinkes, tačiau šie darbai niekada nebuvo publikuoti. 1968 metais Abbott parduoda Atget archyvą New York’o Modernaus meno muziejui ir galutinai persikelia į savo namą centriniame Maine (įsigytą 1956 metais ir kelis dešimtmečius restauruotą). 70-ais praeito šimtmečio metais, jos namai tapo fotografijos mėgėjų traukos centru.
1970 metais pirma didžioji Berenice Abbott darbų retrospektyvinė paroda Modernaus meno muziejuje. 1976 metais atspausdinama pirmoji jos darbų retrospektyva, o 1989 Tarptautinis fotografijos centras apdovanoja ją už viso gyvenimo nuopelnus.
Berenice daug fotografavo, dėstė fotografiją (viena jos mokinių buvo Diane Arbus), rašė knygas bei išradinėjo fotografines priemones ir techniką. Abbott vienai pirmųjų moterų fotografių pavyko konkuruoti su vyrais lygiomis teisėmis.
1991 metų gruodžio 9 dieną Berenice Abbott miršta savo namuose Monson’e, Mainas, JAV.
Laikraščių kioskas, 32-os gatvės ir trečiosios aveniu sankryža, New York, 1935, Berenice AbbottNew York, 1935, Berenice AbbottHerald Square, 34os ir Brodvėjaus sankryža, 1936, Berenice AbbottŽemutinis Manhatan’as, 1938, Berenice AbbottMagnetinis laukas, 1982, Berenice AbbottŠvieos spinduliai lūžta per stiklą, 1982, Berenice Abbott
Ankstyvosios „Naujojo kurso“ kultūrinės programos, pavadintos PWAP ir FERA santrumpomis, įdarbino dailininkus ir skulptorius, kad savo darbais išpuoštų valstybinius pastatus: įstaigas, muziejus, bibliotekas, vaikų namus. Programos buvo parengtos ne tam, kad valstybės tarnautojams sukurtų jaukią darbo aplinką. Jomis buvo siekiama suteikti užsakymų, darbo dailininkams. Dailininkų darbai buvo atrenkami ne pagal ekonominį poreikį, o pagal kompetenciją. Reikšmingiausia „Naujojo kurso“ kultūrinė programa buvo „Federalinis projektas numeris vienas“ („Federal Project Number One“). Ji buvo įkurta 1935 metais. Programą sudarė keturi padaliniai: Federalinis vaizduojamojo meno projektas, Federalinis teatro projektas, Federalinis rašytojų projektas ir Federalinis muzikos projektas. Pagrindinis jo tikslas – įdarbinti menininkus pagal specialybę. Finansuojama iš federalinio biudžeto, programa siekė kūrėjus įdarbinti jų gyvenamoje vietoje, stabdyti meninių pajėgų būrimąsi vien didžiuosiuose miestuose. Ji puikiai atspindi „Naujojo kurso“ dvasią – federalinė vyriausybė prisiėmė ekonominę atsakomybę už piliečius. Ne visiems patiko tai, kad sunkmečiu valstybė leidžia mokesčių mokėtojų pinigus meno kūriniams įsigyti ir, maža to, bando įdarbinti menininkus, kurie, neaišku, ar ką vertinga sukurs. Kodėl jiems neįbrukti kastuvo į rankas ir – pirmyn griovių kasti! „Federalinio projekto numeris vienas“ atstovai mosuojantiesiems kastuvais aiškino, kad menininko kūryba yra lygiai toks pat darbas, kaip ir kiti. Jeigu federalinė vyriausybė per viešųjų darbų projektus remia kitų sričių darbininkus, nėra pagrindo tokios pat paramos neteikti menininkams. Projektas atsirado dėl aktyvios kūrybinių sąjungų veiklos. ↩
Masačusetso technologijos institutas (angl. Massachusetts Institute of Technology, MIT) – privatus universitetas, esantis Kembridže, Masačusetso valstijoje. MIT sudaro penkios mokyklos ir vienas koledžas, kurį sudaro 32 universitetiniai fakultetai, stipriai orientuoti į mokslinius ir technologinius tyrimus. ↩
U.S. Route 1 yra pagrindinis JAV greitkelis rytiniame krante. Jo ilgis 3 825 km., nuo Fort Kent, Maine (pasienio su Kanada) šiaurėje iki Key West, Florida pietuose. ↩
