Marion Post (Wolcott), Kentucky, 1940 m. vasaris. Nežinomo autoriaus darbas.
Marion Post (vėliau Marion Post Wolcott), tai dar viena žinoma Amererikos fotografė dirbusi Didžiosios Depresijos metais. Marion dirbo „Ūkio apsaugos administracijai”[1], dokumentuodama skurdą ir netektis.
Marion gimė New Jersey, 1910 m. birželio 7 d. Jos tėvams išsiskyrus, ji buvo išsiųsta į internatinę mokyklą, o kai nereikėjo mokytis ji dienas leisdavo su savo motina Green Village (Niujorkas), kur susipažino su daug aktorių, muzikantų ir pati pradėjo domėtis šokiu. Vėliau, baigusi studijas „The New School”, kur įgijo mokytojos profesiją, ji išvyko dirbti į nedidelį miestelį Massachusetts’e. Čia ji ir išvydo Depresijos realijas ir skurdo sukeltas problemas.
Kai mokyklą, kurioje ji dirbo, uždarė - Marion išvyko studijuoti pas savo seserį Helen į Europą. Helen studijavo kartu su Vienos fotografu Trude Fleischmann, kuriam Marion parodė kelias savo darytas nuotraukas ir gavo patarimą užsiimti fotografija.
Būnant Vienoje, jai teko matyti nacių išpuolius prieš žydus ir tai ją labai įbaugino. Neužilgo ji su seserimi grįžo į Ameriką, kur vėl pradėjo mokytojauti, fotografavo ir įsitraukė į antifašistinį judėjimą. New York foto lygoje ji sutiko Ralph Steiner ir Paul Strand, kurie ją padrąsino ir vėliau R. Steiner’is jos portfolio parodė „Ūkio apsaugos administracijos”[1] vadovui Roy Stryker, kuris buvo sužavėtas jos darbais ir tuojau pat ją įdarbino.
Marion Post Wolcott: Migrantų iš Missouri šeimos stovykla. Viena moteris sakė, „Mes niekada negyvenome kaip paršai, bet dabar - gyvename."
Jos nuotraukos darytos „Ūkio apsaugos administracijai”[1] dažnai atskleisdavo politinius skurdo ir nepritekliaus aspektus.
1941 m. ji sutiko Lee Wolcott ir kai baigė savo darbą „Ūkio apsaugos administracijoje”[1] — už jo ištekėjo — ir savo fotografijai skirto laiko dalį turėjo skirti šeimai.
„Kaip Ūkio apsaugos administracijos[1] fotografė-dokumentalistė aš stengiausi pakeisti žmonių požiūrį supažindindama juos su nelygybės keliamu pavojumi, ypač Amerikos provincijoje. Ūkio apsaugos administracijos[1] fotografijos šokiravo ir skatino visuomenę stipriau palaikyti New Deal[1] politiką ir projektus, vaidindamos stiprią rolę 30-ųjų socialinėje revoliucijoje”, kalbėjo Marion Post Wolcott.
Nuo 1938 m. rugsėjo M. P. Wolcott tris su puse metų fotografavo New England, Kentucky, North Carolina, Florida, Louisiana ir Mississippi. Nudriskusios Amerikos ekonomikos fotografijos pienierė, tam, kad įgyvendinti „Ūkio apsaugos administracijos”[1] jai iškeltas užduotis, Wolcott pergyveno ligas, darganas, nuodingas gyvates, skeptišką požiūrį į vieną keliaujančią moterį, o kartais ir priešišką jos fotografuojamų žmonių reakciją.
Unikali tarp „Ūkio apsaugos administracijos”[1] fotografų, Wolcott parodė 30-ųjų Amerikos turto ir skurdo kraštutinumus. Jos kūrybingumas ir neišsenkantis atkaklumas padėjo sukurti visą eilę nuostabių nuotraukų.
Marion Post Wolcott: Rachitu sergantys vaikai. Wadesboro, North Carolina (1938) Marion Post Wolcott: Migrantų darbininkų vaikai. Belgrade, Florida (1939) Marion Post Wolcott: Vyras drožinėja. 1939 Marion Post Wolcott: Žiemos lankytojai suruošė pikniką paplūdimyje šalia automobilio, netoli Sarasota, Florida.
„Ūkio apsaugos administracija” (angl. sutrumpinimas FSA) (prieš tai „Persikėlimo reikalų administracija” vykdė Franklin’o Roosvelt’o programą „New Deal”. Daugiau: Wikipedia: Farm Security Administration ↩
Vakar ziurejau dokumentini Vokieciu pastatyta filma, apie nelaisvius I pasaulinio karo metais , visas demesys buvo nukreiptas i Rusijos ziauria politika su belaisviais kurie buvo istremti i sibira.Didzioji dalis buvo vokieciai, austrai ,vengrai , ten buvo antiek ziauru , kad sunku ka nupasakoti , tiesiog milijonai zmoniu suvezti i niekur ant plyno lauko sibire , i pasak filmo autoriu siu zmoniu sunkus kelias namo pesciomis is 6 milijonu tik apie vienas mln, gryzo namo , tai ir galejo buti pradzia, gimti fasistiniam jausmui.
Lyginant masines zmonijos kancias ir isgyvenimus sunku pasverti ju masta.
Tad skaitant apie sia fotografe ir ziurint i jos darbus su didziule pagarba lenkiuosi Amerikai laisves saliai , tai tik dar vienas faktas , kad tik laisvoje visuomeneje gimsta tiesa, galimybe atsiskleisti visose srityse , net ir tada , kai tuomet skeptiskai i tai ziurima .
Tad ir siandien si tema aktuali neva ''krize ''isgyvenanciai musu saliai , Europai .
Saunu kad Ramuno deka , cia kudroje galima atsigrezti atgal ir palyginti skurda su tariamu nudienos skurdu.
