Trumpai papasakok apie save.
Esu Kristina, gyvenu Ukmergėje. Gyvenu dėl paprasčiausių dalykų, tokių kaip meilė, draugai, arba tiesiog dėl tokių mažų stebuklų kaip atėjęs rytas, mėnulis, nupjautos žolės kvapas, gėlių aromatas.
Ar seniai fotografuoji? Nuo ko viskas prasidėjo?
Atrodo lengvas klausimas, bet toks nėra. Fotografuoju jau ketverius metus, nors pati pradžia buvo gan netikėta ir neaiški. Viskas prasidėjo tada, kai tėtis nusipirko muilinę, fotoaparatą Samsung su keliom funkcijom. Nežinau iš kur atsirado tas noras fotografuoti ir kodėl, bet man tai – atsipalaidavimas, kalbėjimas be žodžių, malonumas. Smagu pasijusti meno dalimi.
Kokią foto-techniką naudoji?
Šiuo metu fotografuoju su Nikon D80, taip pat dar turiu senąjį draugą Samsung Digimax S800 bei pasiskolintą Zenit E. Mylimiausias – „nikoniukas“, nes smagu su juo žaisti ir vis atrasti kažką naujo.
Kas Tave įkvepia fotografijai?
Pasaulis! Jausmai, nuotaikos, aplinka, žmonės.
Kokiais fotografais žaviesi ir kodėl?
Žaviuosi kiekvienu žmogumi, kuris fotografuoja iš širdies ir žino, ką daro. Neišskiriu kažkurio vieno.
Labai nemėgstu fotografuoti renginių, o visa kita savaime išeina. Norėčiau pabandyti fotografuoti aktą – sunkus, bet šaunus užsiėmimas. Tik tam dar reikia paaugti, pribręsti.
Į fotoKūdrą talpini ir manipuliacijas, ir fotografijas. Kuri iš šių technikų Tau artimesnė?
Labiau mėgstu manipuliacijas, nes galiu sukurti tarsi savo atskirą pasaulį, labiau išreikšti save. Man patinka žaisti spalvomis, vaizdais, nuotaikomis. Ir šiaip mėgstu „krapštytis“ prie savo darbų.
Ar prisimeni, kokie buvo pirmieji komentarai po Tavo darbais? Kaip reaguoji į komentarus apskritai?
Prisimint neprisimenu, bet kritikos gavau daug. Dabar jos trūksta, nors kartais atsiranda žmonių, kurie nepatingi ir pasako savo nuomonę. Mėgstu kritiką jei jos ne per daug ir ji į naudą, nes visada norisi padaryti geriau.
Pastebėjome, kad beveik nekomentuoji kitų dalyvių fotografijų...
Nekomentuoju todėl, kad visada yra tokių, kurie padaro geriau už mane. Nesijaučiu tiek patyrusi fotografijoje, kad galėčiau kritikuoti ar komentuoti darbus. Patinka atsisėdus su arbatos puodeliu stebėti tai, ką daro kiti žmonės, tačiau komentuoti nesinori. Patinka pasiimti fotografijas į mėgstamas ir, kai nebūna kas veikti, vis iš naujo peržiūrėti.
Kaip Tavo artimieji ir draugai žiūri į šį Tavo hobį?
Turiu įdomius tėvus. Mano tėtis, kaip mama pasakytų – „prie meno“, tad dažniausiai patarimo kreipiuosi į jį. Iš mamos galiu sulaukti tik: „Taip, gražu. Labai gražu. Nieko nesuprantu. Kas čia?“ Tačiau džiaugiuosi, kad jie palaiko mane. Draugai patenkinti mano veikla, kaip nebus patenkinti – nuolat zirziu, kad reikia modelių fotosesijoms, o dar kai pagiriu, kad gražiai nuotraukose atrodo – nespėju suktis. Vadovaujuosi tuo, kad nėra negražių žmonių, yra tik blogi fotografai.
Kaip pati vertini savo darbus?
Esu labai savikritiškas žmogus, todėl dažnai susipykstu su savo darbais. Vieną dieną viskas gražu, patinka, o kitą jau, žiūrėk, ištrinta pusė nuotraukų. Yra dar kur tobulėti.
Kokių dar turi pomėgių be fotografijos?
Nesu labai veiklus žmogus, nedalyvauju ten, kur reikia pasirodyti. Bet turiu keletą keistų pomėgių, kaip pavyzdžiui, stebėti žmones, klaidžioti miesto gatvėmis. Patinka muzika, bendravimas, draugai, gitara.
Kaip atradai fotoKūdrą ir kaip sugalvojai publikuoti savo darbus internete?
Neturiu žmonių, kurie man gali patarti fotografijos klausimais, viską turiu daryti pati. Dažnai nežinau, ar darau gerai, ar blogai, ar gera kompozicija, ar bloga. Todėl reikėjo parodyti kam nors tai, ką kuriu, o internetas tam – puiki erdvė. Pirma, tai – patogu, antra – daug žmonių dėmesio, kad ir koks jis bebūtų. Kitose fotografijos svetainėse jaučiasi draugų sistema, t. y., vertina ne todėl, kad patinka, o todėl, kad esi draugas. Čia aš beveik nieko nepažįstu ir jaučiuosi tiesą sakant puikiai, nes vertina ne mane, o mano darbus.
Kas Tau yra fotoKūdra?
Meno galerija, vieta, kur jauku.
Kaip reagavai į tai, kad buvai išrinkta fotoKūdros jaunuoju talentu?
Tiesiai šviesiai – nesitikėjau. Bet norėjau laimėti, kas nenorėtų?
Per fotoKūdros gimtadienį planavome Tau užduoti kompromituojantį klausimą: ar lankaisi „Niu“ kategorijoje?
Kartais. Nuogas kūnas – gražu! Labai laukiu kol sueis 18 ir galėsiu oficialiai ten lankytis.
Kokie Tavo ateities planai (susiję su fotografija ir ne tik)?
Kadangi esu dvyliktokė, tai nori nenori teks kažkur stoti. Žinoma, noriu sieti savo gyvenimą su fotografija, bet kol kas nežinau, kur studijuosiu, gyvenimas parodys.
Ką norėtum pasakyti, ko palinkėti žmonėms, besilankantiems fotoKūdroje bei vertinantiems Tavo darbus?
Pirmiausiai norėčiau padėkoti, kad kūdriečiai priėmė į savo gretas. O palinkėti noriu svajingų, kūrybingų, suteikiančių malonumą darbų, atkaklumo siekiant tikslo bei gražių dienų!
Ačiū už nuoširdų pokalbį.
Kristiną Nazimovą kalbino - anuka
