kada žmogus pradeda vaikščioti kito žmogaus mintimis, aš įsikandu savo subtilius žodžius ir bandau loti - negalima taip, negalima.
bet kodėl aš taip elgiuosi? neverta savęs kankinti kitų klaidomis.
pagalvojau aš taip, kai jis pasakė : ''o pameni kai tu manęs klausei - kiek dar liko tavęs?, tai štai aš šia tema VDA padarysiu parodą - sinteziją ----"
(...ar kitą meno proveržį, kurio aš taip ir nepamačiau..)
juokingai dabar atrodo mano reakcija, tada aš vėl sakiau - au au au au .
bet mes visi augam su šiais žodžiais - kiek dar liko tavęs? kiek dar liko manęs? kiek dar lieka mūsų? kai mes augam, kylam - leidžiamės, pilnėjam - tuštėjam.
nereikia susiveržti savęs - pagalvojau. dabar. dar kartą. ir kam tu skaitai? ir kam aš galvoju.
tręštu.
