Gyvenimas – tai klevo lapas …
Švelniam pumpure jis slepias.
Paskui su vėtromis kovoja.
Vis auga, vis labiau bujoja …
Sušvinta žaluma sodria,
Bet tik labai trumpai, deja …
Ir štai ruduo jau atkeliavo
Rausvai nudažęs lapą klevo …
Liepsnoja klevas išdidus –
Nebuvo niekad toks gražus!
Gyvenimą kaip klevo lapą
Ruduo ryškiom spalvom nutapo.
Prabėga metai, bet žmogus,
Kaip klevas rudenį gražus …
/A.Giedraitienė/