Aš turėjau Tau parašyti šį trumpą laišką, kad pasakyčiau, kaip aš rūpinuos Tavimi. Aš mačiau Tave vakar bekalbantį su draugais. Laukiau Tavęs visą dieną, tikėdamasis, kad panorėsi pakalbėti su manimi. Aš daviau tau saulėlydį, kad jis užbaigtų Tavo dieną, ir vėsų dvelksmą, kad Tu pailsėtum. Laukiau. Tu neatėjai. Tai mane įskaudino. Tačiau tebemyliu Tave, nes esu tavo draugas. Mačiau Tave miegantį praeitą naktį ir norėdamas paliesti tavo kaktą, išliejau mėnulio šviesą ant Tavo veido. Vėl laukiau, norėjau ateiti, kad mes pasikalbėtumėme. Aš tiek daug norėčiau Tau pasakyti...
Tu atsikėlei ir išėjai mąstydamas apie savo rūpesčius. Mano ašaros buvo lietuje, kuris krito ant Tavo veido. Jei tik Tu išgirstum mane. Aš myliu Tave. Aš visą laiką stengiuos tai Tau pasakyti per žydrą dangų ir žalią pievą. Aš šnabždu Tau medžių lapuose ir gėlių spalvose. Šaukiu apie tai kalnų šaltiniuose. Mano meilė Tau yra gilesnė už vandenyną ir didesnė už didžiausią Tavo širdies troškimą.
Prašau Tavęs, pakalbėk su manimi. Prašau Tavęs, neužmiršk manęs. Aš norėčiau pasidalinti su Tavimi daugybę dalykų...
Daugiau netrukdysiu Tavęs. Tai Tavo sprendimas. Aš išsirinkau Tave ir vis tebelaukiu, nes esu Tavo draugas ir myliu Tave.
