Šeštadienį, birželio 21 d. buvo paskutinė Lietuvos standartinės klasės sklandymo čempionato, vykusio Pociūnų aerodrome (Prienų raj.), diena. Kadangi oras buvo „geras“ (na, formaliai geras, juk iš pradžių dar nelijo), brifingo metu buvo nuspręsta kilti. Patyliukais visi spėliojom, keliems pavyks finišuoti. Nepaisant to, visi norintys sklandytuvai pakilo į orą (ir aš, ir aš su „Vilga“ - 5 kartus), finišavo kokie 4, likę nukrito į aikšteles ir buvo velkami namo.
Mano „globojamajam“ „pasisekė“ nukristi į laukus Jiezne, keliolika km nuo aerodromo. Važiuojant jo parsitempti pagrybavo GPS‘as, todėl ilgai neradom keliuko, per tą laiką vis lijo ir lijo, pažliugo pievos ir keliukai, užklampinome priekabą, „priėmėme“ kelias purvo vonias, metėme priekabą likimo valiai ir vietos gyventojų paprašėme pagalbos.
Pajautę „veiksmą“ aplink mašiną (pilną piniginių, mobiliųjų ir fotikų), kurioje buvau palikta laukti „herojų“, pamažu ėmė buriuotis vietiniai. Iš pradžių lakstė nuo objektyvo, paskui jau drąsiai kalbino, žarstė patarimus ir pasakojo gyvenimo istorijas bei priežastis, dėl kurių nesutaria tarpusavyje..:) Šiaip jie visai mieli..:) Kažkodėl labai apsidžiaugė, kad aš Kristina..:))
Vargais negalais parsivilkome į aerodromą. Spėjom išsikrauti ir vėl susikrauti daiktus kelionei namo, kai išgirdau kvietimą atlėkti su fotiku. Nežiūrėdama nupliaukšėjau besiformuojantį viesuliuką, parlėkiau į namelį, pabijojau dėl miške pastatytų mašinų sveikatos. Skraidė kastuvai, krutėjo priekabos, lūžo pušys ir pan. Bet žmonės ir daiktai liko sveiki.
Ekologiškas sportas tie sklandukai..:)
www.pociunai.lt
