SENIAMS PAMALONINTI
Užgyveno dorą kapeiką,
nebenori su ja skirtis –
taip, neišleista,
ji ir atiteks numizmatams.
Sakėm jiems, sakėm, –
ką čia bepritaupysi:
eikit, iškeiskit į kruopas,
eikit – į rundeliuką medaus.
Kad kvaksi abu nuleidę rankas:
tam to trūksta, tam to, o dar –
be reikalo Jovaišui skolinom
tą glėbį malkučių.
Jovaišai, kai tu sugrįši iš Kauno,
grąžink malkutes
(po suolu užgrūstas pilniausias balionėlis
propano dujų).
Palikit ramybėj tas malkas.
Juk turit kažkiek pagarbos ir meilės po čiužiniu?
(Žiūri į mazgelį nosinėj.)
Argi? Kad jau ir nebežinia.
Pažiūrėkit gal kur... (jie patikrina mazgelį)
... ne čia ne čia, po čiužiniu.
Raskit visko dešimteriopai – pagal testamentą
už ateičiai atidėliotą bandelę.
Raskit nuo dukros vestuvių
užsilikusios rūkytos žuvies,
laiko pelių su lašiniais susidorojimo pėdsakų
ir gabaliuką šakočio po čiužiniu
čiužiniai
Raskit visko: kiaušinio auksu, sidabro litais,
raskit riekę su įkeptu šiaudu,
dėkit viską į terbą – neškit į bunkerį:
belst dviem trumpais vienu ilgu.
Raskit neradę – viską susikiškit į burną,
tempkit vidun kas papuola,
te gieda pro stemplę gaidys
iš mielių ir cemento.
Vakar trenkė į galvą alus, ir du šunys kapstė bunkerį
užpakalinėmis letenom.
O, pušų susivijusios šaknys, jūs senos keberdos,
kodėl, eidama į bunkerį, už jūsų neužkliuvo mirtis.
Šimonis, Darius. Rykštė: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2001 
