Ar ten Mūsų sapnai gardesni?..
[Ar ragavai Gyvenimo?]
Sukūrėm jį kartu. Iš saldaus glajaus tapiau svajones...- Lengvas..kaip vanilinės snaigės tarp ūkanotų skliautų... O tu iš lipnaus medaus dėliojai troškimus... Tiek, kad pasisotintų mano Laisva Siela./
Iš stebuklų šalies tarp pirštų šildžiau mūsų nuoširdumą...* Tu – Beprotiškai mielą Keistumą. [Ar pameni?..] Ar pameni, kaip buvo gera ilsėtis Mūsų pievose ir iš debesų dėlioti Susižavėjimą?.. Nesibaigiančią Fantaziją.. Palaimos trupinius...
O ar Tu nepamiršai, kaip Birželio naktį..- tokią vaizduotei neišmatuojamą*- kvietei mane ant aukščiausio kalno skaičiuot Žvaigždučių?..
MEILĖ tiesiai iš tavo delnų..} Ašaros perrėžė Tylą. Dabar pirma naktis, kai Tu man dovanoji sparnus.. Norėjau sušukt, kad aš vis tiek Laisva ir Niekam nepriklausanti!
Bet..- Tavo žaliai rudos akytės užčiaupė mane. Mačiau daugiau nei galėtum apsakyt žodžiais.
Negalėjau nepriimt Tokios dovanos... Nes be Tavęs nebemokėčiau rast savo ribų.. Tu – mano Dangiškieji namai. Mano Pasaulio tvirtovė.. – Nesugriaunama ir neužmatoma..
Mano Angelas Man dovanoja Sparnus, išdabintus Meile...~~~ Mūsų Sparnai – Mūsų bendra Nepriklausomybė ir neatskiriama Siela.
Tarp vėjyje šokančių rožės žiedlapių dėlioju Tau pažadą...
Tokią pat Nenuspėjamą Birželio naktį pažadu atiduot Tau savo sapnus.
Nes Tu mano mylimiausias! - per apsnigusias pievas...
Aš – Tavo Tobuliausia Bespalviame Angelų slėnyje...
Mūsų praeitis taps nemirtinga.. Nes mes privalome sukurti Rytojų KARTU