Taigi tai nutiko visai neseniai, o tik vakar.
Padirbau iki šešių ir kabzdiec nuvariau i servisą,kur mano mašinėlei pakeitė būgnus.Gerai , sakau, kad pakeitėt,sėdau sankabą papaudžiau ir nulėkiau, -pasirodo sankabą spaudžiant atsiradau truputį anksčiau prie Galeros nei man reikėjo. Nu tai ,sakau, nesitrinsiu aš čia, bo ne lygis būt pirmam -ir išėjau pasivaikščioti. Einu einu, ogi žiūriu Wylius taip pat trinas.
Nu jis mane ir pasveikino
Prasižiojo ir jau buvo mane beprarijąs, bet iš kažkur atskridęs lašas įkrito Wyliui į burną.
Wylius užsičiaupė. Vėliau pamatysim,kad laikinai.
O pasirodo lašas atskriejo nuo statybininko šluotos, kuria jis voliojo ne durnių o lubas.
Geras statybininkas ,geri (Viva color) dažai.
Bet čia prie lango,kur dirbo statybininkas ,privažiavo audi šimtas.Pro pravirus langus kyšojo galvos ir kažką šaukė. Reikia pastebėti, kad tarp galvų buvo ir ne žmonių galvų.
Paskui su Wylium nusprendėm,kad tipo vistiek reikia eiti prie Galeros, mažu , ten bus jau šmaros.
Ir ką gi ten išvydom- ryža merga (teisybės dėlei reikia pasakyti ,kad graži) visaip vaipėsi ir išdarinėjo fokusus. ,Anuka,į dievušką posmotrim.
Paaiškėjo ,kažkaip netyčia, nors tai jau seniai buvo aišku,kad Galeros durys užrakintos ir niekas jų mums neatidarys. Nu va blemba byvi -einu ieškoti rakto per Užupio žmones. Pirmą sutinku Darių Plikutį. Labas Dariau, bla bla bla - ne rakto jis neturi:( bet žino ežeriuką, kur kur galima ramiai išsimaudyti ir plaukioti, bo bomžai ir chuliganai ten dar mazuto neprileido)
Patraukiu toliau, per Užupio žmones . Čia Laumių Darius ieško aukso. Padėk Die , ar rakto neturi?
Ne ne, bet gal nuo kitų durų turiu , per jas įeisit , paskui eisirt požemiais ir tuneliais suksit į kairę ,suksit į dešinę ir tada atsidursi Galeroj -sako jis ir atidaro tas stebuklingas duris.
Taigis toliau, aš su gera žinia grįžtu prie Vilnelės, kur ryžą mergą buvau palikęs, o ta jau visa bernais lyg musinais aplipusi. Kai kuriuos nuveju- tai paskui į mane piktai kai kurie iš jų žiūrėjo, o Wylius vėl išsišiepė - pradėjo urgzti.Nu tada aš stvėriau mergą ir nunešiau ją į upę -nuplauti musinus viliojantį musilą.
Ten , nuo upės dugno-jau švarūs nusifotografavom
Nu kai merga jau musilu nekvėpėjo , ramiai buvo galima slaptais kanalais brautis į Galerą.
Nu nusibrovėm- žiūrim Aistės Kisos Vorobjaninos fotkes apie Urvinius žmones, kai staiga kažkoks neramumas
Net lengviau pasidarė, kai neramumas visas pasirodė ir išpūtė dūmą
Pasirodo tai ne neraMumas o tiesiog MŪnas.
Puolė jis sveikintis. Nu šiaip , reikia pasakyti labai be ryšio sveikinosi. patys pažiūrėkit :
Tiesa, žiūrėti nuotraukas , toliau ramiai visgi negalėjom- ėmė skalyti šunys, giedoti gaidžiai , pagaliau nežinia kaip abrakadabra ir švyst stovi prieš mus , rankoje laiko ne šautuvą, bet gležną būtybę. Blemba Byvi, ta ta gležnoji pati į angelą panaši pasirodo pačio angelo nemačius.
Tipo vesk ją.
Nu ir ką manot visi puolė vesti.Ble ble - nieko nepadarysi.
Visi parodėm jai angelą ir puolėm prie angelo.Puolėm prie angelo. O angelas pasirodo Abra beesąs. Abra tai supratęs puolė Goduoti .
PriGodojo PILNĄ VILNIŲ
http://www.youtube.com/watch?v=BnwZrMNfZGg
http://www.youtube.com/watch?v=62NfG3uYCbQ
http://www.youtube.com/watch?v=9HjkkA9KYs0
