Manau, nėr ką čia pasakot. Mūsų savaitgaliniai pasisedėjimai su lašeliu alaus, sidriuko, čipsų... vėliau - su arbata ir sausainiais. (ne, vėliau bloga nepasidaro) ;D Vienu žodžiu, po kiekvienos vakaruškos būnam apsipatenkinę, prisijuokę ir, kas svarbiausia, vėl ir vėl supratę, kad šalia savęs turim patį didžiausia ir brangiausią turtą - DRAUGUS. :*
P.S. iš sesių juostelės. :}

Šiandien su savo dviem kolegikėm Agne ir Ugne išlėkėm į miestą, fotožygin. Nusprendžiau pasijamt savo zenitą, o muilinuką pasičiupt atsargai. Susikroviau į tašę termosą, fotiką, nosinaičių mano mylimai slogai ir iškulniavom. Mieste norėjau parodyt sesėms, kokią vakar fotosesiją Gintarei padariau, bet per savo kvailą makaulę fotiko akumą palikau namie. :D Visa laimė - zenitas. :D Mūsų fotožygio pradžia buvo kapinėse. Žinau, skamba šiurpokai, tačiau Donelaičio kapinės šiuo metų laiku - kažkas stebuklingo. Aplinkui viskas geltonuooooooja. Nuostabu nuostabu nuostabu. Čiupau savo senučiuką į rankas, nusistačiau visus parametrus su Ugnės ir Agnės pagalba ir pykšt - kapinių alėja jau juostelėje. :) Ir taip kadras po kadro, kadras po kadro kol teko pakeist naują juostelę. Įsidėjau naują, 36 kadrų ir toliau į trasą. :) Tuomet priėjom Talšos krantą. Keletas žvejų, babulkų, šeriančių gulbes ir didysis, kitos Talšos pusės miško peizažas. Papyškinom ir toliau ėjom į priekį. Pagaliau pasiekėm kitą Talšos pusę. Na, o iš ten atsiveria kitas, gražus peizažas - Šv. Petro ir Povilo katedra raudonuojančių,geltonuojančių medžių apsupty. Pykšt - dar vienas kadras. :) Galų gale pasiekėm savo viečikę. Pati nerealiausia Šiaulių miesto vietelė...na bent jau man. :D Suoliukas su vaizdu į ežerą. PERTRAUKĖLĖĖĖĖĖĖ. Termosiukas į rankas, sausainiai ir šildomės. :) Aptarinėjam šios dienos kadrus ir džiaugamės, kad fotkinom su juosta. Visai kitas jausmas nei fotkinant su skaitmena. Juostinis procesas daug smagesnis. :) Pasisedėjom ir sumislyjom įsiamžint ir patys rudenio miške. Prisifotkinom, pailsėjom ir patraukėm miesto link. Sunkiai, tačiau pasiekėm stotelę ir sulaukę autobuso parvykome namolio. :) Kokią dieną nulėksiu į fotoparduotuvę ir išsiryškinsiu juosteles. Tada ir jums parodysiu, kokį apturėjom nuostabų rudeninį ir juostinį šeštadienį. :) AAAAAaaaačiū skaičiusiems. :}

Rytojus, pagal mano sukurtą skelbimą - naujų narių priėmimo diena. Prieš savaitę pakabinau skelbimuką į šokių grupę. Visą savaitę bandžiau apskaičiuot, kiek ateis, kas ateis iš kur ateis ir pnš. Karts nuo karto pasvajodavau, kad nueisiu į mokyklą, kur vyksta repeticijos, o ten rytoj stoviniuos kokie 20 žmonių, kurie šnekučiuosis vieni su kitais ir nekantriai lauks, kuomet įleisiu visus į repeticijų salę.  Žinoma, svajukų dramblynės, tačiau pasvajot juk niekas nedraudžia.  O ką tu žinai - vdrug tiek ir susirinks. Vienu žodžiu, duok die, kad bent 5-8 žmogeliukai ateitų. Kad būtų bent su kuo dirbt, nes dabartinėje grupėje esame tik trys nariai. Gaila, tačiau daugelis išsilakstė ir mus paliko. Taigi, rytojus parodys... Nueisiu ir pamatysiu. Tikėkimės, kad vaizdas bus malonus akims ir išvysiu naujus veidus, pilnus entuziazmo, nekantrumo pradėt ir, žinoma, noro šokti. 

Matyt, kartais ir man dėl to mintys ilgai "virškinasi"...

Photo made by Ugnė S.

Praeitų metų vasarą, pasaulio olimpiados laikotarpiu mano ir mano draugės-fotografės darbo pastangomis gimė „Žaliasis varlius“ arba „Už Lietuvą. Iki pažaliavimo“.

 

Šiais metais bandėme pakartoti šią idėją, tačiau kiek skirtingiau nei praeitais metais... Pamačius naujai iškeptą nuotrauką, galvoje pasigirdo pavadinimas – „Snake‘s instinct“.

 

Pradėjus darbuotis photoshop‘u ta gyvatė pamažu kažkur dingo. :) Keli brūkštelėjimai ir ant mano veido atsirado tamsių ir šviesių raštų. Tapau kaip koksai Afrikos genties narys. :)

 

Štai kokie mūsų šiuometinių idėjų darbo vaisiai. :) Žiūrėsim, kas gausis kitais metais. :)