Poliarinės Poseidonės piešia lemputės gaubtą.
Jų pirštais laša,rūksta ir dega tyla,kviečia žarą.
Tyla-tai naujas tavo vardas.
Paskutinis beišsprūstantis garsas.
Garsas to garso kai susiliečia lūpos,
Aidas to garso kai šiurena blakstienos.
Tyla.Tyla.Tyla.
Įsiklausyk,kol pajusi,
kaip tavo lūpų kapiliariuose tvinksi kraujas.
Tyla.Tyla.Tyla.
Įsiklausyk,kol prieš save pamatysi mano Poseidones,
rėks taktas naujas.
Tyla.
Įsiklausyk,gal pajusi,koks jausmas numirti.
Ša!
Nebijok.Tai tik naujas sapnas.
Nukrito Poseidonių lemputės gaubtas.
Nuo šito tylos garso plyšta ausys.
Įsiklausyk.
apie Išlietos mintys 2009 08 03 07:16
2/ nes sufokusuota į blakstienas. tokia idėja
apie Lėlė 2009 07 31 17:42
dėkui už atsiliepimą :) bet čia žiūriu toks rėkimas į vėją-vis tiek nesako, kas nepatiko. Juk jei nežinai,kas ne taip, gal geriau išvis susilaikyt nuo vertinimo?