:)*

o tu kalbiesi tik su panašiais į save? gal nesam jau tokie skirtingi, jei gaunam vienodus vertinimus :)*

pastraipomis skirsčiau, bet sudėjo viską į vieną, tad '18:24' prasideda antroji, o žodeliu 'prieš' - paskutinė

Kęstutis Navakas ,, Stalo sidabras'' - rinktiniai eilėraščiai. Rekomenduoju :)

ačiū

Aciu labai, mieloji, ir Jums taip pat geru, graziu, sviesiu metu ! :) Sekmes !

jis spalvotas kaip tavo ir visų, tik nuotraukose paverčiu į kitokį, taip pasirinkdamas dėl įvairių priežasčių, o nuoširdžios nesurandu ir nepasakysiu

ir dėkoju už komentarus, peržvelgiant dienoraštį neliko jie nepastebėti, gera pažinti tave kaip dėmesingą mano darbų žiūrėtoją, o ypač kai kuom ir labai patikti

pasirodė artimu ir suprantamu toksai paprastas dairymasis po pasaulį, tik mano supratimu bėgant laikui vis sėkmingiau fotografuoju ir vėliau perrenku, pastaroji tai retas šiuo metu pasivaikščiojimas iš namų per gamtą atgal, aprėpiant į dominančius vaizdavimus įtilpusius vaizdus nespalvotai ir ne tik

ačiū tau, irgi taip manau ir jaučiu, visokias vietas pasirenku, vienur pats tobulėju ir kitur laimė lemia

pradėjau praeitų metų pavasario pradžioje, netikėtai įsigijau paprastą fotoaparatą ir nuolat jis su manim, per tą laiką neatpažįstamai pasikeitė sumanymai ir pasaulio matymas, daug kur žalia mėlyna ir kitos rodosi bereikalingomis ir tepalieku šviesotamsą, sienos ėmė patikti dėl abstraktaus natūralaus tapinio ar piešinio ant jų, tada nebuvo norėta atpažįstamų eksterjerų ar peizažų, bet pamažu vis labiau plėtėsi vaizdavimo kampas, o prieš tai išvis smulkmenos tebuvo, visa tai galima kaip nors susieti su vidiniais dalykais, bet fotografuoju ir tvarkau kaupiamą archyvą negalvodamas pernelyg apie tai, kelis kartus per savaitę vis kitoje mieto vietoje atsiduriu, o aplink namus jau anksčiau išvaikščiota, tik iš to laiko beveik nieko neliko, labai jau didelis atotrūkis palyginus su dabartiniu būviu, vistik ir į jį susideda visi buvę potyriai ir tam tikri jau įvaldyti vaizdavimo būdai, į meniškumą netaikau ir visgi atsakingai žiūriu, pagal savo gebėjimus ir norus kuriame, vis dar patinka man tai

dėkui, pamenu, nuo šiol vis rodysiu, ši pirmoji ir kitos bus kritiškai atsitiktinai pasirenkamos

visko ir neišpasakot, kaip ir tau iš mano ar kitų nuotraukų neišžiūrėt, nežinau ar kuom labai bepadėsiu, paprastai tik pasigrožiu ar iškart jaučiu kaip akims nepatinka ir ima jos nusisukti, tarkim pasakyčiau ar rinkčiausi tokį objektą ar vaizdą, ar pavyko jį pakankamai gerai atvaizduoti pasirinktu būdu, o gal visai visai netinkamu rodosi, o gal asmeniškai tenepatinka, kad ir pavykęs kažkiek, kažkiek nuo gryno buitiškumo turi būti atitrūkta, bet vis kitokio meniškumo siekimas vis kiekvienoje nuotraukoje man svetimas, linkstu į vaizdo neslėpimą ir negražinimą tuom, man rodos klasikinė fotografija taip ir daro, beveik visais atvejais galima rasti išieškoti ar nujausti išskirtinę kompoziciją, ir nebūtinai kompoziciją dėl kompozicijos, net apšvietimo galima nepaisyti, tik linijų ir formų bei kitko, nors mano darbai tolokai nuo to, pats gerai tai matau, tavieji du esantys čia nuo seniau savaip irgi, nuotraukos kaip nuotraukos ir gal šiek tiek daugiau nei tai, bet vistiek nepakankamai, sunku tokioms ar panašioms susilaukti itin gero įvertinimo, bet reikia mėginti bent sau vis labiau įtikti, o komentarais nenorėčiau tavęs nukreipti ne ta linkme, gal kiti teiksis, to paprašius savu komentaru po įkelta nuotrauka ar kantriai palaukus, juk irgi esu tik šito kelio pradžioje, bet šį bei tą mėginsiu pasakyt

18:23 nuimčiau spalvas, pasirinkus atitinkamą filtrą, kuris išryškintų arimus ir kelią, bet aš taip nedarau, visada naudoju paprastą, tu turbūt paliktum spalvas, dešinėje nekirsčiau krūmo, priekyje netalpinčiau medžio priešais kitus, galbūt į kitą laisvą vietą mėginčiau, o ir jo šešėlis nederamai kerta kelią, arkliukas pernelyg mažas ir tamsus kairės pusės užbaigimui, palyginus su visuma, arimus rodyčiau irgi nenukirstus, bet tam turbūt reiktų platesnio objektyvo, kai kurias bereikalingas detales visai pašalinčiau, taip darau kartais su programa, tuom tu neužsiimsi, kelias gal turėtų baigtis tiesiai per apatinį kraštą, dangaus ir žemės proporcijos lyg ir tinkamos, bet pats vaizdas nėra įdomus, matomai ta vietovė nebuvo dosni jais, itin sėkmingo įvertinimo sunku būtų susilaukti, kad ir labai pavykus viskam 18:24 - tas pats su spalvomis, priekyje esančius medžius norisi matyti su dalimi kamienų, dešinės pusės žaluma galėtų uždengti visą viršutinį kampą, kad nesimatytų dangaus, o kairėje visai nesinori kitos žalumos, brūzgynai pernelyg padriki, daug kur netinkamų formų ir pasiskirstymo, tarkim išsikiša nederamai į žalesnės pievos plotą, o ir taip rodosi atitrūkusiai nuo žemės ir nesižiūri maloniai, o šiaip kairė ir dešinė įdomiai sumanytos, gal net yra gerai, kai vienur į dangų iškyla ir kitur žemėn nulinksta, debesys netinkami, su kitokie prisidėtų prie bendros kompozicijos, bet ir aš jų nesivaikau, net ir giedrumas ne visada būna, dar keletas detalių nekokių yra, bet jau jos nepadėtų suskambėti esamai visumai, net ir sutvarkius galimai tesigautų eilinė tvarkinga nuotrauka, o gal ir klystu, pastebėjęs tokį vaizdą irgi mėginčiau ką nors sukurti kad ir dėl pačios proceso, kad ir galiausiai taip ir nepavyktų, visiškai tavęs ir tavo darbų negaliu nuvertini ir supeikti, kažkiek ima patikti ir dėl to, kad esame vos ne pažįstami, kitiems tiek ar visai dėmesio neskiriu, tik tau kaip tarsi savajam alter ego, matau atskirus netobulumus ir susidaro bendra nuojauta apie visumą ir visus darbus, bet negaliu taip paprastai nusisukti nuo paprašiusios tavęs, tuo labiau nuo savęs prieš tai taip ilgai rašiau šį komentarą, kad ėmė ir išnyko nežinia kur, tai pakartojau dar kartą, gal net sklandžiau pasirašė

pamiršau paminėti, kad ir tam tikros klaidos gali būti atsitiktinai ar sąmoningai padaromos ir paliekamos, jei tik jos padeda ir yra pateisinamos, netgi kai kurios gali būti vadinamos savitumu

raštingas tuomet buvau, o dabar net nežinau nuo ko pradėti ar kuom pratęsti, peržvelgiu daugumą čia įkeliamų, tarp jų labai mėgstamų neaptinku ir ilgam neužsibūnu prie kurios nors vienos, gal jos man neįdomios ar įdomios pačiam kūrėjui ir tokiems kaip jis, nors kai kur atsisakius tavo minimo perdarymo ar kitų fotografinių gudrybių link patikimo būtų pasukta, gal ir į mano šitaip ar kitaip žiūrima kitų akimis, pernelyg dėl to nesirūpinu ir toliau tęsiu, anksčiau daug daugiau pastebėdavau ir buvau susitelkęs ties tomis smulkmenomis, begales vos ne iškart ištrindavau ir kitas laikui bėgant, nors praėjusiais metais jos buvo kitokios nei šiemet, būdavo vengiama dangaus/žemės ir kitokio fono, į jas žiūriu vos ne bejausmiškai, tiesiog užsimanyta tokio vaizdo ir štai jis, o jei pamąstytume apie tavo paminėtuosius, tai irgi gana paprasta, retokai jie yra randami ir būna vis kitokie, net pačios nutikusios situacijos matyti ir galimos įsivaizduoti, asfaltas ar žemė tinkamas natūralus fonas, galima spalvų nenuiminėt ir bent šitokiose palikti, tiesiog man rodos tai geras pasirinkimas, kaip ir visi kiti pas mane esantys, ne tiek daug ir galima sumanyti skirtingų, fotografavimo pradžioje buvau vos ne nežinioje dėl to, kone pirmieji kadrai buvo spalvotų žymės su dalimi kamienų be miško fono ant medžių kirtimuose ar visokios žymės ant geležinkelio bėgių, tuos ciklus baigęs galvojau baigėsi mano pomėgis ir teks nustoti, ir man patinka mano įkeltosios, gal tarkim 13:13 tas žydėjimas trukdo tolumoje, arba neteisingos kompozicijos neįžvelgiu, kitokios lyg ir negalėjau iš to išgauti, ateityje dar pamėginsiu su kitais fasadais, o tų medelių turiu du, pasidairius po pasaulį būtų galima ir daugiau, labiau norisi kaip serijos, kurios neleidžia ir vargu ar kada leis įkelti, nors antrasis ne toks tobulas rodosi, ir gal būčiau pakomentuotas dėl to, jei labai rūpinčiausi tuo vertinimu, tai irgi nusistebėčiau kaip tu, o dabar tik truputį ir trumpam, džiaugčiausi komentaru apie tai, bet gal tai jau nepataisoma ar visai nevaizduotina, bet man narciziškai patinka, statau arčiausiai tobulumo už visų kitų, o vienas kito vertinimo niekas nemato, bent jau pelkėje vykstančio, laisvai žmonės renkasi jiems patikusius ir ne, nėra konkurencijos tarp įkeliamų nuotraukų ir visos gali patekti aukščiau, jei tik jos puikios dėl vieno kito dalyko ar visumoje, tam tikru skaičiumi uogomis reikia viršyti grybus, tad dažniausiai ir kliūva jisai tikrai neatsitiktinėms ir pelnytai, dauguma tiek dėmesio nesurenka ir nedidelis pliusas ar minusas būna, bet štai mano susilaukę tokio likimo ir buvo visai pašalinta iš kitų tarpo, 13:13 laiką pastebėjau, du 13 turėjo pavirsti į teigiamą, bet gal ir sekundžių buvo tiek, tai kitaip ir būtų negalėjo, o dar ir musmirių 13, juokai tai tik, o gal ir ne, 14:55 pilnai tikroviška nuotrauka, tik kelios dėmelės išimtos ir nuimtos spalvos, tai atspindys lange, vamzdžiai už jo viduje, o medžiai su šviestuvu lauke esantys, jau ir nepamenu ar visas vaizdas buvo paimtas ar apkirpta šiek tiek, man turi kažkokio grožio ir nesu daugiau tokių aptikęs, gal ir yra trūkumų medžiuose tarkim, bet įpratau ir tegu būna, toks tikrovės sumanymas buvo, tereikėjo pastebėt ir pasiimt su savim, vargu ar daug žmonių yra praėję pro tą vietą ir pažvelgę, tai bent šitaip tegu, o tavosios uogos, visiems po vieną turbūt, nes jei būtų skirtos tik pastarajai, tai visos būtų tik iš tavęs, turbūt taip nėra, nors kad ir būtų, rodau dėl pačio rodymo, ne ką daugiau

nespėjai atiduoti, jau spėjo pašalinti iš pelkės, tai retas man išvaizdus marių kranto atodangos fragmentas invertuotomis spalvomis, užteks ir kotelio ar žodinės liaupsės iš tavęs

o kitur ne pieva, tai vienos transporto priemonės vidinės borto pusės fragmentas irgi invertuotas bei paverstas nespalvotu, mėgstu abstrakcijas tokiais būdais nutikrovinti, retai to neprireikia ir išlieka neatmainyta

surenka bendroje sumoje -10 ir išnyksta iš pelkės, bet vistiek lieka pas mane čia, gan įdomios ir netgi tikrų tikriausios šių ir kitų nuotraukų atsiradimo versijos, tinkamiau tokių jų bene nenufotografuot ir įvertinimas priklauso nuo elitinio ar kitokio supratimo ir skonio

tavasias nuotraukas įsivaizdavau kaip vaizdus tarsi mano paties pamatytus einant keliu ir stabtelėjus, pamėginau nuspėti kokį plotą geriau būtų apėmti ir iš kokio taško, ką būtų galima jame pačiame pataisyti ar pabrėžti, tavo pasirinkimai vienokie ir mano ar kitų kitokie, ypatingą akimirką kuria oras ir metų laikas bei sėkmė kartu su nepaaiškinamais dalykais, natūralus ir įsimintinas kadras savaime pasilieka atmintyje, bet juk nesiimu labai ženklių ir neatpažįstamų pakeitimų, irgi ketinu geresnį įsigyti, gal sulig juo ir pats patobulėsiu savo ribose, grafiti man nepatinka, labiau seni fasadai ir fligeliai be jų ir pavieniai sendaikčiai besimėtantys, esu užtikęs ir tau rodau http://www.flickr.com/photos/businessofferrets , ten visko daugumoje puslapių apstu, pelkė atvira dviprasmiškai, patekti galima ir išpulti taipogi, o skaistykloje galima likti amžinai ar vienąsyk dangun patekti, užsimanei įkelti ir padarei taip, ilgą laiką be to čia išbuvau, be galo brangių pas mane nėra, nebent pradėčiau žiūrinėti ir taip ties kuriomis nors sukiltų jausmai, vis paklajoju po visą miestą ir taip renkasi jos, jau buvau bepradedąs tavasias taisyti pagal save, bet pamaniau apsiribosiu vien žodžiais, nors ir rasčiau laiko daugiau nei savoms, bet nusiteikimas neleidžia nė prisiliest, nesunku atversti tavo pageidaujamą http://imageshack.us/photo/my-images/543/75581725.jpg/, taip pat kaip ir atmainyti, nebent būna jau nuimtos spalvos, tai niekaip neprišaukt buvusių, minimi kamienai yra dažyta lenta, kurią radau marių krante, ji nugairinta stichijų, tas pakeistasis variantas padaro vos ne sudegusią ir tuom žavi, na reikia sutikti, kad vertina vieni kitus kaip tarkim ir tu mane, bet aš nenorėčiau tokiu būdu iškilti, netgi būna kiek nepatogu ir nors tuo pačiu kažkiek džiugu, pilnai užtenka pateikti vien tik nuotrauką atsietą nuo kūrėjo, o ir reikėtų nuolat save rodyti ir prisistatyti kaip tuom geruoju vertintoju, o jei dar į artimesnius ryšius patekti tektų, tai man kaip vienumą mėgstančiam svetima būtų, vertingiausios uogos kliūva iš išties susidomėjusių ir tarsi užhipnotizuotai neatitraukiančių akių ar nenustojančių galvoti, pats vengiu būti užvaldytam šitaip savosiomis ar kitų, laikausi nuošaliau nuo šitokio sielos hedonizmo, tvarkingai kaip išmanau susitvarkau savasias ir pažvilgčioju į kitas, kiek pasąmonėj nugula ir užtenka, jei nurodysi kurią nors vieną ar kelias, tai ir pamėginsiu atskleisti 'paslaptį', nors dauguma tiesiog vaikščiojant parsineštos, bet gal nusakyta istorija nustebins abu, kitoks pasakojimas būtų apie fotografavimų motyvų kitimą, kaip tarkim atsirado laidai ar objektai ant žemės, bet gal ir nėra ką apie tai paminėt, reiktų labai jau artimais būti ne tik su tavim, bet ir su savim, nes būnu kažkokiame visai kitame 'aš' ar net 'ne-aš', iš tokių staigių paminėčiau dvi, šitame dienoraštyje jos pačios pirmosios, viena yra vaizdai iš kiemelių į kauno laisvės alėją kartu su senamiesčiu ir kita - apleistas karinis ar lėktuvinis miestelis šalia karmėlavos oro uosto, vienur tiek vaikščiota buvo ir vienąkart sumanyta, o kitur antrakart ateita stulpų triptiko fotografuoti šerkšnotų medžių apsupty ir nepavykus imta aplink esančius statinius, viskas kinta, netgi ką tik paliktos žymės, matyt ne tokios jos ir ilgaamžės, daug tokių uždažymų gali pragyventi tvirta architektūra, kaip ir viduje visi tie tinko ir tapetų sluoksniai, viena po kito gali krapštyti ir galo rodos nėra, miesto centre esu matęs pusę likusio namo, tai vidinė siena virtusi į lauko, berods natūraliai nuo jos lupasi, gražios senoviškos nupieštos gėlytės jau ima matytis, meistriškos rankų darbo tokios, išrink patinkančias ir pateik, jei norisi dar pakarpyk, viena tokia specialiai keldavo paerzinimui, na gal tu kaip nors gražiau pasielk, o dabar peržiūrėjau dar kartą šone esančias, tai man patiko, kur raudona saulė ir merginos, vos ne puikus paveikslas po atviru dangum, o visi kiti man beveik 'triukšmas', negebu to įvertinti, tik tą, esantį gal net ant ribos tokio 'meno', įkelk įkelk, kurį laiką pabus, o ir po to nepranyks, kad ir nuskęs drumzlinam vandeny

berods į dienoraštį keliant susimažina savaime, o rodant visiems pasitelkiu turimą programą ir asmeninius nustatymus joje, nežinia ar mintys, o gal tiesiog taip sutapo, mano akimis žiūrint tebuvo vienintelis tasai pasirinkimas, todėl ir apsistojom abu būtent ties juo, o tavoji siena iš abiejų pusių tokia ar tik vienoje, tuomet gal man ir būtų kur pasižiūrėti, žinoma jei tik ji nėra viduje užtvertos erdvės, patinka kas natūraliai gamtos pažymėta, tai esu atradęs įvairiose vietose, iš kurių pavyko mažesni didesni ciklai, nors dažniausiai tikrovėje tik pasigrožėta trumpam, nes ne viskas nuotraukose pakankamai gerai žiūrisi, daug kartų yra padėjęs jau pasakotas vaizdo atmainymas, be jo abstrakcijų mažai bebūtų pas mane, buvo toks metas, kai viską iš eilės fotografuodavau, vos patraukia šiek tiek dėmesį, nes negalėjau žinoti kaip atrodys vėliau, dabar jau tik kai kada, link tikrovės vaizdų palinkau ir jų parodymo per savo matymą, turi išties pasisekti, kad rąstųsi kas nors nematyta ir įdomu vien iš akies nuspėjimo, bet jau ilgoką laiką neatsiranda naujų tokių, bet dar neatsisakau to ir kažkada vėl atgis, nors gal tik kone man vienam jos pilnai suprantamos ir patinkančios, o pas tave tie piešiniai juk prilygsta tikrovėje esantiems, tik ne vientisame vaizde ir fragmentais padalinti, kai kur sužaista pievos ar dangaus fonu, pas mane jo nė kiek nebūdavo, o ar teisingai pasielgsi įkeldama kito žmogaus kūrinį, gausis tarsi jo reprodukcija, tik su rėmais, kurie sudaryti iš supamų aplink dalykų, rodos matosi tavo šuo, kartu su tavimi apžiūrinėjantis ir patekęs į kadrą, turbūt visa tai paliksi, galima ir įkelt užuot laikius vien sau, retas kuris be manęs pasižiūri sename dienoraštyje, bus kam ir patiko ir ne, vienos nuorodos pati prisiprašei, nes nenorėjau čionai įdėti, o kita nežinomo mėgstančio fotografuoti žmogaus archyvas, abi jas gali bet kuriuo metu ar niekada

nelemta pasikalbėti, buvau kai ką parašiusi, bet norėdama ištrinti paskutinį sakinį, ištryniau viską :); gal ir neverta čia atvirai rašyti ir drumsti tavo mylimos lututės, kurią kažkodėl palyginai su erke, ramybę :)) nuorodos peržiūrėtos, komentavau jas, bet tiek to

'didi' nelemtis ištiko, nors galime laikyti ženklu, kartą ir man išnyko, vienu kitu paspaudimu buvo įmanoma sugrąžinti tavasias mintis, bet man savųjų niekaip nepavyko, tad perrašiau anuomet, tu gi dabar nesirinkai tokio pat būdo ir kita linkme pakreipei kalbą, gal ir teisi tu, dėl šito ir dėl atvirumo/užsislėpimo, su viskuom sutinku ir nesipriešinu, o tarp mūsų su ja daugiau ar kažkas kita nei meilė, nuo dėlės iki erkės vienas suplasnojimas sparneliais, juokais tepalyginau, to prieišstorė kitame jau buvusiame 'kadre', su tavim nesikalbėsim, su ja irgi nebesikalbam, toks metas, peržiūrėjai ir užtenka, tepaskleidei elektroimpulsais į pasaulį ir pro mane, taip

suprantamas ir pažįstamas toks jausmas, o juk kartais ir patys pasirenkame nepasidalinti parašytu ar sumanytu, tiki vyksmu vykstančiu čia ir dabar, ne kaip nuoroda į ateitį, ji atėjo dėl nenusakomos ir menkos smulkmenos, nors palyginti neilgai trukus nustojau būti anoje vietoje ir tarsi palikau vieną, natūralus dalykas yra ilgėtis ir vis susieiti/pabūti/išsiskirti, virtualu tai tebūtų ar ir tikra, kad ir mano pasikalbėjimas su tavim, vis labiau imtų priminti apie save ir atskirai būnant, konvertavimas atveria nematomą pusę, na jinai nėra esanti už paviršiaus, tiesiog yra parodomas tos pačios spalvinis atvirkštumas, šilta virsta šalta, pilkumas ima spindėti, išgaubtumas berods virsta įgaubtumu, pateikiama optinė apgaulė, kuriai pamatoma be ypatingo antžmogiško žvilgsnio ir akių, kad ir ta lenta, minėjau apie jos momentalią 'sudeginimo' inscenizaciją, retas kadras pavyksta ir maloniai žiūrisi, parodyčiau kitokius ir pasidarytų aiškiau, tad atranka yra labai išranki ir kruopšti, su programa dailinant gal jų kur kas daugiau gautųsi, bet aš linkstu į tarsi vienui vieną mostelėjimą burtų lazdele, kiti gi pavadintų tai šarlatanizmu ir niekais, tikroviškų vaizdus palieku tikrovei, pats gi noriu neregėtų, galima būtu pasvarstyti, kad kažkur pasaulyje slypi ir panašūs į mano apverstuosius, ir nesvarbu kuom pavirsta, patinka pakankamai ir užtenka, turbūt nesi buvus prie kauno marių, tai kai kuriose vietose atodangos būna krante, šią žiemą nufotografavau kelias http://fotokudra.lt/aut_dienorasciain2.php?aut=17986&d=17784 , pakilusios bangos skalauja jas, o ir kitaip dūlėja per metus, kinta paviršius ir kartais net kaip tarsi ledyno luitai atskilsta, kai kur auga žalumos ir net žydi, arba senoviški akmenukai pasirodo pusiau išlindę, aš tokius belemnitus vis renku, tai vienąsyk padariau atradimą jų ieškoti ne tik ant žemės besimėtančių, iš vaikystės tokias vietas pamenu, einu vienas takeliu virš jų ir žemai tokia bedugnė nematyta atsiveria, vėliau dar ir sapnuodavau, bet be įžvelgiamo dugno ir tarsi pasaulio kraštą, fotografuotos ne tik jos, visi sutikti įdomesni paviršiai mieste ar gamtoje, begaliniai ieškojimai užuot ėmus ir nutapius pačiam, bet taip ir nesumanyčiau norimo vaizdo, tad pasirinkau tokį kūrybos būdą tuomet, klaidžioti ir atsirinkinėti, patinka man abstrakcijos, o didžiausias kritikas esu aš pats, gal viską rodant atsirastų daugiau susižavėjusių, vieni prie vienų linktų ir kiti prie kitų, o gal padėtis ženkliai ir nepasikeistų, šiaip ar taip nesijausčiau jaukiai, tad tepasiliekų ir rodau savo 'meną', pas tą kitą apstu grafiti, autorinių teisių nė vienas nepažeisit, tik ar pakankamai pateiksi save kaip bendraautorę ir kūrėją, nebent tu tenori parodyti aptiktą grožį, galima vos ne bet ką, kad ir baltą tuščią nuotrauką, mačiau šiandien pelkėj juodą mažą kvadratuką tokiame fone, komentarų daug ir pats autorius juos savais vis paskatindavo, dabar jam uždrausta lankytis čionai, o nuo ano aš nenusižiūrėjau, jau anksčiau tai buvau sumanęs sau, tik nedaug tepastebėdau, bet nudžiugau pas jį pamatęs ir gerėjausi, o kažkodėl nuo tol laiko ir pats vis daugiau ėmiau atradinėti, skirtumas tas, kad tenai labiau pasenę ir apdulkėję, pas mane dar neseniai nutikę kai kur būna arba nuo kaitros per trumpą laiką į eksponatą pavirtę, anksčiau daugiau pasitaikydavo daiktų, batai/kryželis/kaukolė/varžtas ir kita bei ištisa daugybė pernai, vieną dieną ėjau plentu, tai kamštelius fiksavau vis kitokių spalvų bei drugelius su laumžirgiu asfalto fone po vieną į nuotrauką, o namie atsitiktinai sudėliojau visas į vieną didelę dėlionę, į kurią atsitiktinai metus žvilgsnį pasimatė kryžius, jis buvo iš kamštelių ir tarpus užpildė gyvi sutvėrimai, nesunku sumanyti ir nebūtina nusižiūrėti, ne tiek jau daug galimų žiūrų į pasaulį tėra, asmeniškai ir atsitiktinai tenka kažkuriuo metu įvaldyti vieną ar kitą ir jau ramiau vaikštinėt, kurį laiko dar jos susipainioja akyse ir mintyse tarsi kojos ima pintis, bet ir nuobodoka kai kada jau ima darytis ir norisi naujai pažvelgt, nes be to tebūna esamų tiražavimas prisitaikant kūrybiškai prie naujų vietų ir vaizdų, grįžus į tas pačias po kiek laiko jau kitokios nuotraukos gautųsi, pavyzdžiui pačioje pradžioje vengiau be ko išskyrus abstrakcijas ir tik pamažu išsiplėčiau kompozicijoje, bet einu vis kitur ir kitur, būtų įdomus vieno ar kito miesto miestelio abstrakcijų pluoštas, daug tokių pluoštų kiekvienam iš jų, būtų matyt ar įmanomi pakankami skirtumai, kad galimai pavyktų pakankamai kitokia paroda, toks būtų gyvenimo užsiėmimas ir netgi pragyvenimas, na čia tik pasvajojimas ar pamąstymas, tai štai kaip su tavąja siena, gana panašiai ir man pasirodė, tik tokios konkretybės nesusimano man ir net nesinori apie jas žinoti, žiūrėčiau ir būčiau atitrūkęs nuo žmogiško pasaulio, jei tik tiktų tokiam susitelkimui ir nenuklystų žvilgsnis, nors gal tik pykšt pokšt ir atsirėmus pasėdėt, bet kad vis lekiu ir pailsiu tik grįžęs, kalbėtis nesinori, monologai tokie tepasirašo, turbūt nuo pašnekovo priklauso, tu tam tinkama, pastraipomis čia neleidžia rašyti, reiktų atskiromis žinutėmis ar kabliataškiais atskirti, bet net kablelių nemėgstu, galėčiau pramokti ir be jų vingiuoti mintį, gali ir neskaityti, tik perželgti kaip paveikslą, arba ir to ne, nevaržau tavęs tame, o tie dienoraščio ar nuotraukų peržiūrėjimai yra apgaulingi, jie labai didėja nepagrįstai, tarkim aš užeisiu pas tave į šį puslapį dšimt kartų ir tiek pats padidės tas skaičius, tas pats galioja ir man užėjus pas tave ar tau pas save, gal aš labai nerimstu ir blaškaus po visur čia ar tu/dar kas nors, galėtų to skaičiuko nesimatyti, jis netgi kažkiek ir trikdo, aš apie tokį raštingumą užsiminiau, kuris kartais pasireiškia šitose žinutėse skirtose tau, kartais juk ir trumpos būna lakoniškos, aš gi esu tylus žmogus su kitais žmonėm ir savyje, vis būnu ikikalbiškoj būsenoj, ir taip patinka ir to prisilaikau, bet štai leidžiu lengvai tekėti, kai kur užstringa, bet ir vėl nugarma, paskutinės dvi lyg ir ne sienos, jas ir visas vadinu tiesiog paviršiais, berods viena yra užkalto lango fanera ir kita - garažo fragmentas, pirmąją pamėginau nupasakoti gabbei, bet labiausiai tai buvo skirta man pačiam ar niekam, o antroje man gražu rožinė ant melsvos ir šalia juoda, ir dar ant tos melsvos kitokių atspalvių šviesesnių mėlynų esama, ir tie du smulkesni brūkštelėjimai turbūt natūralūs ar beveik tokie, tai tarsi priešprieša sumanytoms ir sąmoningai nupieštoms grafiti, dar galima įžvelgti atsisukusio ar nueinančio žmogaus figūrą, bet nebuvo to siekta, labiausiai dėl visų tų spalvų ir nepretenzingo išsidėstymo, visuma man patinka, o be to ir reta, nors ir norėtųsi daugiau tokių, kiek skirtingai atrodančių įvairiais aspektais, o man visai patinka, kai abejonė būna tarp vertintojų, juos imant visus į krūvą, nėra išaukštinama ir nėra pernelyg išpeikiama, sujudimo nekyla ir gal jo net nereikia, gal pritiktų tik įkelti ir daugiau nesidomėti, nors vis taip ir traukia pažiūrėti kaip sekas, net nežinau, trint ar išsiųst, išsiųst ar trint, ai

srautą galima prilyginti taviesiems fotonuotykiams, nuotrauka po nuotraukos ir minties posūkis po posūkio, nesiplėtosiu kaip praeitąsyk, surašysiu vėl vienoje po nedaug; pastebėjau ją tarp tavo mėgstamiausių, o tikroji gal ir dabar tebeguli ten pat pamaryje, kažkiek vėl pakitus ir šiek tiek kitaip atrodanti, netgi ir laužan galimai pakliuvus buvusi;ir žiemiškomis spalvomis tau patiktų su dangaus melsvuma ir uolienų gelsvuma, apsninga vietomis ir rytais net šerkšnas kai kada nusikloja per gruoblėtą paviršių, vanduo pakankamai niekad nenuslūgsta pilnam ar beveik pilnam kadrui, galima būtų įbristi iki kaklo su fotoaparatu ar atsidurti valtelėje praplaukiančioje pro šalį; metų pradžioje patiko baltas fonas paverstas į juodą, bet visus tokius tikrus vaizdus nutariau vėl atgal sugrąžinti, serijas įkelti teleidžia pasižymėjusiems šios vietos fotografams, gal vieną iš jų pasirinkęs labiau patinkantį ir įkelsiu kažkurią dieną; tavojo patarimo aklai nesilaikiau, tiesiog 'ruletė' išsuko būtent tą nuotrauką iš visų, nesibaiminu nė dėl vienos turimos abstrakčios, bet dauguma tikroviškų lieka savosiose fotodienose ir jų nerodau šiomis dienomis; kasdien tvarkingai įkeliu po vieną, po vienokios kitokią ir vėl po jos anokią, apžiūriu kitų esančias ir su tavim išsikalbam, mirkt

vakar pasivaikščiodamas iki marių nuėjau, nėra toli ir galiu kad ir naktį su ar be mėnulio, o praeitąsyk per žiemos tirpsmą tebuvau, paskaičiau lauke ir pafotografavau pakeliui, tebraidžiau po permainingais debesimis ir saule, tik vaikystėj laivu plaukta iki rumšiškių ir daugiau ne, į dienoraštį sukeliu tos dienos patinkančias ir bent šiek tiek pavykusias, šįkart dvi (dienos) paeiliui pasitaikė, jas dar kartą perrenku ir į kitus darbus sudedu, o į pelkę vis patenka kuri nors iš visų pastarųjų, kai pusiau atsitiktinai man rodo vieną po kitos, kol ties kažkuria stabteliu ir kitos jau nebenoriu, nuotaikomis lyg ir nesiramstau, bet iš šalies galima ir taip pamatyti, kinta tik lankomos vietos ir paros metas/metų laikai/visas laikas kartu su sugebėjimu išreikšti, yra svarbu ir visumą aprėpti bei sekti kasdienybę, esu ilgalaikėje drungnoje nuotaikoje ar net vos jos nebuvime, su staigiais nukrypimais į nirvaninę ar neurotinę, kas priklauso nuo buvimo žmonėse/vienumoj ir vidinio panašaus būvio, sudėtinga man pačiam ir tekalba nuotraukos ir šios prasprūdusios mintys, vieni šachmatų ėjimus daro per internetą ar senovėj laiškais, o tu su manim ir kitais šitaip, šios nakties sapno nepamenu, bet anksčiau krito juoda kruša, keliauti būtų įdomu, abiem ar atskirai, apsistoti reikiamam laikui vienur kitur, savaip perteikti tenykštumą, galbūt įsteigti savo asmeninę keliaujančią galeriją su filialu kiekvienoje aplankytoje vietoje, bet man tai būtų pernelyg materialu, toks ar kitoks civilizuotumas netraukia, kaip ir negaliu savo dabarties išgirti, bet šiuo metu tik ją teturiu, verčiau susirasčiau rojų žemėje, su ar be ievos, o piešiniai mano, senokai jie sukurti, jau nebeatrodo pakankamai tobulais, bet gal gražu pažiūrėti, paprasti dalykai atvaizduoti, saulė padangės žemė, tvarkingomis formomis ir linijomis, jokio chaoso ir tik harmonija, buvo paišymo metas, kaip ir fotografavimo dabar, bloknotas buvo languotas, kas padėjo tiksliau atvaizduoti, ant didelių lapų su liniuote atmatuodavau, viskas apskaičiuotomis proporcijomis buvo, tie mažieji irgi namie daryti, norėta nespalviškai vienu pieštuku niuansuoti atspalviais skirtingus plotus, juose tos pačios kompozicijos, daug jų nepavyko sumanyti, dabar kurčiau kitaip, bet tam ne metas, medelių nebekelsiu, nes jau yra baltame fone, bet kitokiu būdu tau juos pateiksiu, http://img832.imageshack.us/img832/166/48639783.jpg ir http://img831.imageshack.us/img831/8518/79917918.jpg , dar yra ir nespalvotų avilių, turbūt juos ir jų medų man paliktum, tik kad vieni ir kiti priklauso kitiems, bet užtat radau anųjų originalą http://img143.imageshack.us/img143/578/sdc10109z.jpg, pakšt

prašau, ko tik įsigeisi, bitės tegu skraido sau, viena kita tepriartėja savo noru, absoliučios gamtos irgi nemėgstu, traukia kažkur į kosminę tuštumą, o ir dirbt ne man, verčiau užsimedituot iki mumifikacijos, gyvenu ne ant kranto, tenka paeiti iki vos ne horizonto, turėdamas valtį gal ir plūduriuočiau ištisai, bet žuvims kelio nepastočiau, pagal įprastą skaičiavimą link 30 man, o gal kiek ir visatai arba tik viena čia-ir-dabar-akimirka, šachmatiniai ėjimai daromi kasdien ar kas kelias dienas po vieną, panašiai ir nuotraukos yra dedamos kai kurių dviejų pažįstamų žmonių ir apžiūrimos vienas kito, rojus yra bejausmiškumo vieta ir beveik prilygsta bibliniam, jis tegali būti duotas iš aukščiau, o kitokie pernelyg žemiški ir (pa)siektini ne man, toksai mano antigenialumas yra paprastasis ir kartu stebuklingasis genialumas, išties daug ką galima suderinti ir sykiu (į)vykdyti, bet man pritiktų visiškas atsidavimas svajonei, tuomet nuotaikų kaitos ir kūrybos nebeliktų, visa tai bereikalinga darosi begrįžtančiam iš nuopolio žmogui, be kūdros dar dedu į internetinę saugyklą kaip atsargines kopijas, pilnai užtenka vienos šios viešos ir gal tik pasaulinės norėtųsi, pirkčiau tarpinį variantą tarp veidrodinių ir paprastų už apie 1500, bet galima likti ir su dabar turimu, esu sapnavęs įvairius fotografavimus, jie tikroviški link neįtikimumo, dabar net nepapasakosiu jų tau, pernelyg senai buvo ir išblėsę bei apsiprasta, ar tik mudu nesam pernelyg skirtingi, gal neverta toliau kalbėtis

paprastai nesikalbu su niekuom, galim abu patylėt vienas be kito, juk nuotraukų vizualumą tevertina, o ne mūsų raiškos per kalbą būdus ir manieras

būnu ir nebūnu čia ir ten, ji tebėra ir ne vienu vardu, tai tu kalbėjai apie tapačių vertinimų reikšmingumą mudviem (juokais), o aš teužsiminiau apie skirtį ir prarają tarp kūrinio-daikto ir kūrėjo-žmogaus

nei tavo nuotraukos man patinka, nei sulaukiu minčių lauktinų

gal daugiau nebesekiok

kažkur kažkaip dėl kažko kažkuom

dėkingas, taip šiuo metu gaunasi, beveik nebėra ką fotografuoti, maniau sulig rudeniu baigsis

tarkim taip atrodo http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/b/b0/Kauno_mariu_pakrante.jpg, bet čia ne mano pusėje ir krante, melsvuma/žaluma/atspindys/gelsvuma, kažkuom primena tavasias dvi nuotraukas ir visą gamtą

dar ne visur parašei

mėlynas - fotografijos reitingas ne-pelkėje, tarp geriausių dnr patenka 'nepasenę' ir gavę pakankamai uogų dubenų

Taisyklėse taip parašyta: 1 mėlynas - kurios nepatenka i geriausias 40%, bet turi bent du taškus. nuo 2 iki 26 taškų. 2 mėlyni - geriausios 40% . nuo 27 iki 75 taškų. 3 mėlyni - geriausios 10% . nuo 76 iki 135 taškų. 4 mėlyni - geriausios 3% . nuo 136 taškų

dėkui darkart... bučkis

dėkui.

Iš to didelio džiaugsmo, įsinori dalintis. Man smagu bent nors vasarą, niekas nebando jo gintis ;-) Dėkui už Yosa Buson eilutes. Rarrr

dėkui

:))