... tave ir mane...
apie mus- kartu ir atskirai...
minioje ir vienumoje...
kai vienas, bet ne vienišas...
ir kai vienišas būryje draugų....

Apie gyvą minią be jausmų,
medinėmis akimis ir ausimis...
Žygiuojančią viena kryptimi...
apie drąsą iš jos išsiskirti...
apie gyvus žmones, stebinčius mus iš praeities...
kurių akys negyvos...
apie praeitį, kurios negali paneigti ir išsižadėti..,
bet ja gyventi negali...

Apie tau brangius prisiminimus,
ant kurių Musei nusišikti...
ir vien kuriais gyvendamas
į priekį nenueisi...

Apie moterį, kurios veido nematai,
tačiau manai, kad ją pažįsti...
apie nuėjimą, išėjimą, nutolimą-
be teisės sugrįžti,
bet su teise į antrą šansą...

Apie tavo ir mano rožines svajones,
su kuriomis prasilenkiame...
bet jei užkalbini širdimi-
ji virsta realybe,
gyvena tavyje,
lydi tave
į nerūdyjančio laiko Namus...